Klaipėdiečiams parūpo, kaip panaudojami miesto gatvėse iškirsti lapuočiai, kurių pastaruoju metu buvo pašalinta daug. Per šimtą medžių buvo nupjauta K.Donelaičio gatvėje.

„Iškerta tiek daug plačiašakių, o kur jie dedami, niekas nepasako. Gal kas jais šildosi? Įdomu, ar miestas turi kokios nors naudos iš iškirstų medžių?“ – svarstė viena gyventoja.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė aiškino, kad dažniausiai nukirsti medžiai ir krūmai atiduodami rangovams, kurie atlieka darbus.

Jų vertė įskaičiuojama į darbų kainą. Dėl to medžių šalinimas savivaldybei atsieina pigiau.

„Dažniausiai mieste kertami medžiai būna prastos būklės. Supuvę. Nelabai kur juos ir panaudosi. Geros medienos yra tikrai mažai“, – tvirtino I.Šakalienė.

Įmonės „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valašinas pasakojo, kad pastaruoju metu miesto gatvėse iškirsti medžiai yra sandėliuojami bendrovės teritorijoje.

Vadovas taip pat atkreipė dėmesį į prastą plačiašakių būklę. Dalis jų yra ne tik supuvę, bet ir su betono gabalais, įaugusiomis vielomis, gumbais.

„Tokių medžių kūrenimui nenori imti net socialiai remtini asmenys. Jie nori, kad medžiai būtų supjaustyti. Iš kai kurių lapuočių menininkams siūlėme daryti skulptūras, tačiau šie prašė atvežti, kad apžiūrėtų. Daug vargo. Siūlėme patiems atvažiuoti ir pasižiūrėti. Dažniausiai savivaldybė pati sprendžia, ką daryti su medžiais“, – pasakojo direktorius.

Pasak G.Valašino, pasitaiko nemažai atvejų, kai medžiai yra pavagiami. Ypač vėjovartos.

„Žmonės atvažiuoja ir išsiveža. Palieka mums tik šakas sutvarkyti. Dažni tokie atvejai. Sutvarkyti šakas užtrunka nemažai laiko“, – pasakojo direktorius.

Lapuočių šakos yra susmulkinamos ir naudojamos mulčiui, sodinant medžius.

G.Valašinas pasakojo, kad būna, jog pavagiami ir jau nugenėti, nukirsti medžiai. „Ateini praėjus nakčiai, ir jau nebėra“, – pasakojo direktorius.