Klaipėdos sadistui – dujų kamera Kaune

Miklaus kardininko paieškos

Savaitraščio "Diena" 1937 m. rugsėjo 26-osios numeryje išspausdinta žinutė, kad "Klaipėdos teismas pasigedo mirties sprendimų vykdytojo". Paprastai tariant, budelio, žmogaus, kuris įvykdytų mirties bausmę nuteistam nusikaltėliui.

Pasirodo, Klaipėdos krašte tebegaliojo Magdeburgo teisė, kuri miestams nuo 1387 m. leido taikyti mirties bausmės būdą – galvos kirsdinimą.

Taigi Klaipėdos krašto vyriausiojo prokuroro pono Adomeičio pagrindiniu rūpesčiu tapo kardininko paieškos.

"Klaipėdos krašte teismų yra jau nuteistų mirti penketas asmenų, tačiau nėra tinkamo tų mirties sprendimų vykdytojo. Mat pagal Klaipėdos krašto teisę mirties sprendimai tegali būti vykdomi nugalabijimu, ir reikia surasti tokį miklų kardininką, kuris vieno kardo arba kirvio kirtimu nukirstų mirti nuteistųjų galvas. Šiuo reikalu pereitą savaitę net lankėsi Kaune Klaipėdos krašto vyr. prokuroras p. Adomeitis. Tačiau kol kas dar neatrado tinkamo galabintojo", – rašė savaitraštis "Diena".

O tinkamo "galabintojo" prireikė, kad tas nukirsdintų iš Žemaičių krašto kilusį plėšiką J. Navicką, kuris nužudė keturis žmones Didžiojoje Lietuvoje ir Klaipėdos krašte.

Mirti jis buvo nuteistas ir Klaipėdos autonominio, ir Didžiosios Lietuvos teismų.

Šiurpus radinys Grigalių miške

Nuteistajam buvo vos 25-eri, ir nežinia kodėl pasimaišė šio žmogaus protas, bet jis ėmė staiga žudyti, kol galiausiai gyvenimą baigė dujų kameroje.

Pirmąja jo auka tapo 36 metų moteris iš Žemaitijos, su ja žudikas kartu dirbo pas Klaipėdos krašto ūkininką.

Pradžioje aukos ilgokai niekas neatpažino, taigi žudikas vaikščiojo laisvėje ir per tą laiką nužudė dar tris žmones.

Tačiau ilgainiui viskas ėmė aiškėti.

1937 m. vasarą Klaipėdoje Igno Šeiniaus leistas dienraštis "Vakarai" išspausdino žinutę "Išaiškino ties Pagėgiais nužudytos moters lavoną".

"Liepos 23 d. pasienio policininkas Fricas Štrichleris, būdamas tarnyboje, Grigalių dvaro miške (nuo Pagėgių apie 1 km) rado lapių urve paslėptą vidaus pasą, darbo knygutę, ridikiulį, laiškų ir suplėšytus marškinius, kurie buvo kruvini. Nustatyta, kad pasas ir kiti išvardinti rastieji daiktai priklauso Lietuvos pilietei Salemonijai Daugintaitei (Jono duktė), kuri buvo gimusi 1900 metais rugpjūčio 4 d. Kretingos apskrityje, Kartenos valsčiuje, Kukupėnų kaime. Daugintaitės kūnas buvo rastas šių metų kovo 2 dieną Grigalių dvaro miške (miškas priklauso Gassneriui). Daugintaitė buvo rasta miško tankumyne išrengta, visai nuoga. Rado Grigalių dvaro darbininkai, kirsdami mišką. Buvo nustatyta, kad Daugintaitė buvo nužudyta. Jos lavonas buvo perduotas Krašto policijos III komisariatui, kuris išstatė viešam atpažinimui. Tačiau lavono asmenybės nepavyko tada nustatyti. Paskutiniu metu, kaip matyti iš jos darbo knygutės, Daugintaitė yra tarnavusi pas Pagėgių ūkininką Jurgį Kairį. Nužudytosios daiktai perduoti krašto policijos III komisariatui", – rašė "Vakarai" (šios ir kitų citatų kalba netaisyta – A.D.).

Dar viena išrengta auka

Praėjus vos daugiau nei dviem mėnesiams, "Vakaruose" pasirodė dar viena žinutė, kurioje aprašyta, jog suimtas žmogžudys J.Navickas, tačiau su pavasarį rastąja S.Daugintaite tuo metu žurnalistai jo dar nesiejo.

Žmogžudį suėmė, kai Šiaulių apskrityje, Užvenčio valsčiuje, Pagirių kaimų laukuose buvo rastas dar vienas lavonas, šįkart nužudytas vyras, kuris buvo irgi visiškai nuogas.

Nepopuliaru: prieškariu Klaipėdos krašte mirties bausmė buvo vykdoma pasmerktąjį nukirsdinant, tačiau budelio šiam darbui taip ir nepavyko surasti. / vikipedija.lt nuotr.

"Vėliau paaiškėjo, kad šią žmogžudystę padarė tūlas Navickas Jonas. Pravedus tardymą, J.Navickas spalių 13 d. buvo vežamas į Klaipėdą papildomai tardyti. Mat iš ten J.Navickas neseniai buvo atvažiavęs ir buvo įtariamas daugiau padaręs žmogžudysčių", – rašė "Vakarai".

Tačiau neprivažiavus Kelmės žmogžudys paprašė jo į Klaipėdą nebevežti, nes "jis pats viską papasakos".

Itin pavojingas kalinys

Tada ir paaiškėjo, kad J.Navickas įvykdęs keturias žmogžudystes. Paskutinioji jo auka buvusi Anelė Stonytė.

"Dėl ko J.Navickas žudydavęs žmones, dar nepavyko nustatyti. Tik viena paaiškėjo, kad jis nužudęs juos nurengdavęs ir drabužius pats paimdavo. Visi jo užmuštieji buvo neturtingi, ir sunku spręsti, kad jis žmones žudydavo pasipelnymo tikslais. Matyt, jis sadistas. Vedamas stropus tardymas", – rašė to meto "Vakarų" žurnalistai.

J.Navickas pirmiausia buvo kalinamas Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjime, o iš čia gruodžio 2 d. Klaipėdos apygardos prašymu išsiųstas į Kretingos (Bajorų) kalėjimą.

Teigiama, kad žudikas tardymui buvo išvežtas sukaustytas grandinėmis, kaip itin pavojingas.

Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjimo rašte Kretingos kalėjimo viršininkui rašoma, kad "kalinį reikalinga laikyti po ypatingai stipria sargyba, kad nepabėgtų, nes yra padaręs daug sunkių nusikaltimų – žmogžudysčių".

Žmona liudyti atsisakė

1938 m. sausio pabaigoje Klaipėdoje vyko J.Navicko teismas, kuriame jis išgirdo mirties nuosprendį.

J.Navicko teismą kruopščiai aprašė to meto žurnalistai. Tai buvo paskutinioji myriop nuteisto žmogžudžio byla lietuviškoje Klaipėdoje.

1938 m. sausio 19-ąją prieš Prisiekusiųjų teismą į salę tarnautojai atnešė porą dėžių nusikaltimų įkalčių.

J.Navickas 11.15 val. į teismą atvaromas iš kalėjimo kalinio rūbais, surakintomis rankomis.

Prievaizdas: 1937 m. vasarą naujai įrengtai dujų kamerai vadovauti pavesta Pirmojo pasaulinio karo viršilai Jonui Pakalniui. / Monografijos "Kartuvių kilpa, kulka ir dujų kamera: mirties bausmė Lietuvoje 1918–1940 metais" nuotr.

J.Navickas gimė 1912 m., turėjo žmoną ir du vaikus. Nustatyta, kad jis padarė iš viso 12 nusikaltimų, suėmimo metu jam buvo 25-eri.

Be S.Daugintaitės nužudymo Klaipėdos krašte, jam inkriminuotos dar trys žmogžudystės Didžiojoje Lietuvoje.

Byloje turėjo liudyti 7 liudininkai, tarp jų – kaltinamojo žmona ir jo brolis. Abu jie atsisakė liudyti.

J.Navicką gynė advokatas Schroederis (Jaunesnysis), valstybinis kaltintojas – Hulpke.

Rašoma, kad, atvedus kaltinamąjį ir suregistravus liudininkus, teismas išėjo pasitarti. Po valandos pasitarimo pradėtas J.Navicko bylos svarstymas.

"Kiek esi žmonių nužudęs?"

Toliau 1938 m. sausio 20 d. dienraščio "Vakarai" numeryje išsamiai aprašyta kaltinamojo apklausa teisme S.Daugintaitės nužudymo byloje.

– Ar pripažįsti Daugintaitę nužudęs? – klausia teismo pirmininkas.

– Aš radau ją negyvą, bet ar aš užmušiau – nežinau. Atsimenu, kad daviau per veidą, gal ir užmušiau.

– Tai smarkiai mušei?

– Galbūt.

– Kodėl neatsimeni?

– Kad buvau girtas, nieko neatsimenu.

– Ar daug išgėrėt?

– Su Daugintaite išgėriau tris pusbonkius.

– Kur gėrėte?

– Eglynėly, miške.

– Kas buvo vėliau?

– Nežinau, užmigau.

– Ko atvykai į Pagėgius?

– Brolis sakė, kad Pagėgiuose yra darbo ir gyvenimas čia kaip rojuje.

– Kai pabudai ir pamatei negyvą Daugintaitę, ką darei? – paklausė teismo pirmininkas.

Toliau rašoma, kad J.Navickas teigė užsirūkęs, o Daugintaitė, kai jis pabudo, esą dar buvo gyva.

Ji pradėjo vemti, o J.Navickas teigė jai padavęs obuolį. Ji esą "porą kartų apvirto", ir viskas.

Toliau teisėjas paklausė, ką jis daręs su lavonu. Kaltinamasis atsakė:

– Kai įsitikinau, kad negyva, apverčiau aukštielninką, surūkiau popierosą, nurengiau jos drabužius ir pasiėmęs nuėjau.

– Nurengei lavoną?

– Taip.

– Ar radai pinigų?

– Neradau.

– Kiek iš viso esi žmonių nužudęs?

– Keturis.

– Kas pirmasis?

– Daugintaitė.

Lytinio nusikaltimo pėdsakas

Kodėl aukas J.Navickas išrengdavo nuogai? Paaiškėjo, kad J.Navickas prieš nužudydamas S.Daugintaitę išžagino.

Tačiau buvo nužudytas ir vyras, kuris taip pat po mirties išrengtas. Kodėl, nedetalizuota.

Toliau teisme kalbėjo liudininkas Šeputis, kuris papasakojo 1937 m. kovo 3 d. radęs nuogą, apsnigtą lavoną.

Paskui liudijo ūkininkas J.Kairys, pas kurį dirbo S.Daugintaitė ir jos žudikas J.Navickas.

Rekonstrukcija: muziejuje Kaune yra atkurtas tarpukariu dvejus metus veikusios dujų kameros maketas. Taip atrodė vieta, kurioje gyvenimą pabaigė ir žudikas J.Navickas. / Monografijos "Kartuvių kilpa, kulka ir dujų kamera: mirties bausmė Lietuvoje 1918–1940 metais" nuotr.

Ūkininkas J.Kairys tikino teismą, kad S.Daugintaitė buvo darbšti ir sąžininga.

Esą ji buvo labai dievobaiminga ir, anot J.Kairio, mažai tikėtina, kad ji būtų gėrusi degtinę, nes "su bernais niekad neprasidėdavo".

Be to, J.Kairys paliudijo, kad ir pats J.Navickas gėrė nedaug, nes jam visada trūkdavo pinigų.

"Tarnaudamas jis nesakė esą vedęs, turįs du vaikus, nes jis buvo įsimylėjęs Stonytę, kuri taip pat tapo jo auka", – teisme kalbėjo J.Navicką įdarbinęs ūkininkas.

Beje, pastarosios palaikus padėjo surasti pats J.Navickas.

Teisėjui pasiteiravus, kodėl jis nužudęs A.Stonytę, kaltinamasis atsikirto, jog ji norėjusi, kad jis nugalabytų savo žmoną ir vaikus.

Prabilęs apie savo šeimą, kaltinamasis susigraudino ir ėmė verkti.

Nagrinėjant bylą toliau, paaiškėjo, kad J.Navickas, be šių nužudytųjų, yra nušovęs Bušvydą ir Strackaitę, pastaroji esą buvo susiginčijusi su J.Navicko žmona.

Toks – nelaimė kraštui

Valstybės kaltintojas savo kalboje reikalavo kaltinamajam J.Navickui mirties bausmės, nes, anot Hulpkes, "toks žmogus yra kraštui didelė nelaimė, o jo kaltė pilnai įrodyta".

Kaltinamojo advokatas nesėkmingai bandė ieškoti švelninančių aplinkybių.

J.Navickui suteikus paskutinį žodį, jis teismo prašė pasigailėti.

Teismo posėdis buvo baigtas, paskelbtas sprendimas, kuriuo plėšikas ir žmogžudys už apgalvotą S.Daugintaitės nužudymą ir jos išžaginimą nubaustas mirties bausme. Iš nuteistojo atimamos ir pilietinės teisės.

"Salėje didžiausia tyla. Kaltinamasis stovi ramus, kaip ir per visą procesą", – straipsnį apie žmogžudžio J.Navicko bylą pabaigė dienraščio "Vakarai" žurnalistas.

Toks buvo teismo sprendimas už jo įvykdytus 12 apiplėšimų bei keturias žmogžudystes.

Už šiuos nusikaltimus pagal vietos teisę, galiojusią Klaipėdos krašte, nusikaltėlis turėjo būti nukirsdintas, tačiau ši bausmė jam nebuvo taikyta.

Beje, Klaipėdos kraštui netrukus grįžus į Trečiojo reicho glėbį, pasmerktieji mirti čia ir vėl buvo giljotinuojami.

Praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje A.Hitlerio įsakymu giljotina tapo oficialiu mirties bausmės vykdymo metodu.

Fiureris nurodė, kad visoje Vokietijoje būtų įrengta 20 giljotinų ir budelių ten, regis, pakako.

Lietuviškoje Klaipėdoje nuteisus J.Navicką, šiam makabriškam reikalui neatsirado nė vieno žmogaus.

Pasak išlikusių dokumentų, nuo 1933 iki 1945 m. Vokietijoje galėjo būti giljotinuota apie 16,5 tūkst. pasmerktųjų, kurių dauguma buvo rezistentai ir politiniai disidentai.

Paskutinė viltis – prezidentas

Apie J.Navicko skerdynes 1937–1938 m. plačiai rašė to meto krašto spauda. Jis ne kartą buvo įvardytas kaip sadistas.

J.Navicko istorija sudomino ir šiuolaikinius mokslininkus, kurie taip pat mano, kad prieškario nusikaltėlis turėjo iškrypėliškų polinkių.

Monografijos "Kartuvių kilpa, kulka ir dujų kamera: mirties bausmė Lietuvoje 1918–1940 metais" autoriai Sigita Černevičiūtė ir Saulius Kaubrys daro išvadą, kad žmogžudys veikiausiai jautė malonumą kankindamas aukas: "Kadangi jo aukos buvo neturtingos, galima daryti prielaidą, kad jų nužudymo motyvas buvo sadistinių polinkių tenkinimas."

Mirties nuosprendį J.Navickui paskelbė ne tik Klaipėdos autonominis, bet ir Didžiosios Lietuvos teismai.

Nusikaltėlio gynėjas padavė kasacinį skundą Vyriausiajam Tribunolui, tačiau šis buvo atmestas.

Paskutinė viltis buvo malonės prašymas, kuris prezidentui Antanui Smetonai perduotas kartu su dar dviejų pasmerktųjų prašymais Tautos šventės proga.

J.Navicko malonės prašymas buvo atmestas.

Žudiko kapas nežinomas

Po nuosprendžio paskelbimo praėjus beveik aštuoniems mėnesiams, J.Navickas prieš pat egzekuciją buvo perkeltas į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo kamerą Nr. 95, iš kur išvestas vieną ankstyvą rugsėjo rytą atgal nebesugrįžo.

Prieš pat mirtį J.Navickas dar turėjo teisę išpažinti savo nuodėmes kalėjimo kapelionui. Ar jis už savo šėtoniškus darbus gavo kunigo išrišimą, nežinoma.

J.Navickui egzekucija įvykdyta 1938 m. rugsėjo 10 d. 5.30 val. dujų kameroje Kauno kalėjime, nes Klaipėdos krašte budelis, galintis nukirsdinti pasmerktąjį, taip ir nebuvo surastas.

Monografijoje "Kartuvių kilpa, kulka ir dujų kamera: mirties bausmė Lietuvoje 1918–1940 metais" rašoma, jog dujų kameros aukas laidodavo aplink fortą esančiame griovyje.

Galimas dalykas, ten užkasti ir prieškario Klaipėdos kraštą bei Lietuvą šiurpinusio sadisto J.Navicko palaikai.