Klaipėdos bendrojo ugdymo mokyklose (be dviejų specialiųjų mokyklų – „Litorinos“ ir „Medeinės“) mokosi 20 904 vaikai.

Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, iš jų specialiuosius ugdymosi poreikius turi 1 653 moksleiviai. Tai sudaro beveik 8 proc.

Plečiant specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymosi galimybes, savivaldybėse nuo rudens bus steigiamos atvirosios klasės.

Klaipėdoje esą tokia praktika – jokia naujiena – panašus specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymas vyksta jau senokai. Tačiau tas klases planuojama plėsti.

Jų gana daug, bet mes jiems užtikriname galimybę mokytis su visais vaikais.

„Mes visada taikėme specialiųjų poreikių priėmimą į bendrojo lavinimo mokyklas. Todėl per 90 proc. specialiųjų poreikių vaikų mokosi bendrojo ugdymo įstaigose. Jų gana daug, bet mes jiems užtikriname galimybę mokytis su visais vaikais. Jų skaičiai nedidėja, tik problemos ir susirgimai keičiasi ir tampa sudėtingesni“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.

Esą anksčiau nebuvo tiek daug vaikų, turinčių emocijų ir elgesio sutrikimų, labai išaugo ir autistų skaičius.

„Nuomonių dėl tų vaikų mokyklose yra visokių. Neslėpsiu, mokytojui dirbti – be galo sudėtinga, kadangi klasės mūsų mieste yra labai didelės. Ir, aišku, dėmesys vaikui, kuris turi specialiųjų ugdymosi poreikių, yra didesnis. Jo mažiau lieka gabiesiems mokiniams, visai klasei, atsiranda drausmės dalykai, bet mes skiriame mokytojų padėjėjus. To galbūt nepakanka, gal reikia sensorinių kambarių, kuriuose vaikai galėtų nurimti, ypač tokie, kurie turi elgesio ir emocijų sutrikimų. Žinoma, autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams irgi reikalinga pagalba“, – dėstė L. Prižgintienė.

Švietimo skyriaus vedėja teigė, kad prieš naujus mokslo metus dar reikia atlikti daug namų darbų, nes mokyklose trūksta ne tik atskirų patalpų tokiems vaikams ramiai pabūti, trūksta ir vadovėlių, ugdymo priemonių.

Ne mažesnį darbą esą reikia atlikti ir keičiant sveikųjų mokinių tėvų požiūrį į kitokius vaikus.