Mokytojas: chemija – mokslas, kai reikia pasėdėti prie stalinės lempos

Atliko bandymus laboratorijoje

Dešimties metų patirtį mokytojo profesijoje turintis Nerijus su penkiais dešimtos klasės mokiniais visus mokslo metus po keturias valandas per savaitę praleido KU Jūros tyrimų instituto laboratorijose, kuriose tyrė 50 skirtingų rūšių kvepalų.

Mokytojas su KU Jūros tyrimų instituto darbuotojais nusprendė, kad geriausia mokiniams duoti temą, kuri būtų artima jiems. Taip gimė idėja tirti įvairių rūšių kvepalus ir jose esančias medžiagas: ftalatus ir muskusą.

Ftalatai cheminiai junginiai, kurie randami plastikuose ir jų kiekis yra kontroliuojamas, todėl pirmiausia mokiniams reikėjo nustatyti, ar kvepaluose esantys ftalatai neviršija leistinos normos.

Muskusas suteikia kvapą ir yra natūralus arba sintetinis. Pasak Nerijaus, natūralus muskusas yra brangus, todėl dedamas tik į brangius kvepalus. Tirdami šias medžiagas mokiniai aiškinosi, ar brangūs kvepalai neturi sintetinio muskuso, kuris yra pigesnis ir dirbtinis.

„Mokiniams reikėjo ieškoti ir žiūrėti, ar viskas teisinga, o tai ir buvo įdomu jiems. Ftalatai kvepaluose leistinų normų neviršijo, o brangiuose kvepaluose sintetinio muskuso neradome, todėl mokiniams tai ir buvo įdomu“, - pasakojo Nerijus.

Pabaigus tyrimus laboratorijoje, mokinių darbas nesibaigė. Jie turėjo visą gautą informaciją apdoroti, paruošti pristatymą ir važiuoti į Kauną ją pristatyti tarptautinėje konferencijoje „The Vital Nature Sign 2019“ (liet. „Gyvasis gamtos ženklas“), kurioje dalyvavo Italijos, Vokietijos, Ukrainos ir kitų užsienio šalių profesoriai, daktarai, doktorantai.

Mokytojas neslepia, kad idėja išsivesti moksleivius į laboratoriją gimė iš noro supažindinti juos su mokslininko darbu, kurį mokymo įstaigos klasėje pajusti labai sunku. Pasak pašnekovo, dešimtoje klasėje keičiasi chemijos programa iš neorganinės chemijos į organinę chemiją, todėl gabūs ir smalsūs mokiniai dažnai pasimeta.

„Organinėje chemijoje jau reikia praktikos darbų. Aišku, tie praktikos darbai būna, bet jie būna grupėje, todėl ne tiek daug paliečia. Gabiems ir smalsiems mokiniams tada pradeda trūkti motyvacijos ir jie nustoja domėtis“, - teigė Nerijus.

Darbas laboratorijoje prasidėjo spalio mėnesį ir tęsėsi iki pat mokslo metų pabaigos. Tiesa, mokiniai ne iš karto pradėjo daryti bandymus, nes visų pirma, turėjo susiformuoti būtinus įgūdžius, susipažinti su saugaus darbo taisyklėmis, išmokti susitvarkyti darbo vietą ir taip pat pasiruošti darbui.

„Mokiniams reikėjo ruošti bandinį, o jį ruošti irgi reikėjo išmokti. Reikėjo išmokti kas yra dujų chromotografas ir masių spektometras. Tai yra būtent tas prietaisas, kuriame dujos tiesiog neša kvepalus, išgarina kvepalų molekules ir neša į masių spektometrą, ten būtent atskiria tas medžiagas“, - pasakojo Nerijus.

Mokytojas juokiasi, kad didžiausias iššūkis mokiniams buvo išmokti tiksliai pasverti medžiagą. Pasak jo, chemijoje viskas prasideda nuo svėrimo, nes jeigu nepasversi tiksliai, negausi tam tikros tikslios koncentracijos tirpalo, tai tokį tirpalą reiks išmesti ir jis nebus tinkamas naudojimui.

„Iš pradžių mokiniai pyko ant manęs, bet kai jiems pavykdavo, tai šokinėdavo iš laimės. Čia sąlygos institute mokiniams dirbti ir mokytis yra nuostabios. Aišku, nėra galimybės čia priimti daug mokinių, bet gabiausi gali ateiti“, - apie mokinių patirtį pasakojo Nerijus.

Ruošia jaunus mokslininkus

Nerijus tikisi, kad mokiniai, kurie kartu su juo dirbo laboratorijoje, savo ateitį sies su chemija ir rinksis būtent šios krypties studijas. Kitais metais mokytojas planuoja su būsimais vienuoliktokais ne tik vėl lankytis laboratorijoje, tačiau ir duoti jiems brandos darbus.

Mokytojas įsitikinęs, kad mokiniams ekskursijų laboratorijose neužtenka, todėl reikia suteikti jiems sąlygas jose bent truputį padirbėti kartu su mokslininkais.

Teorijos neužtenka, reikia ir praktikos, o praktinės žinios yra tikrai prastos.

„Jie mokykloje nesupranta, kad chemijoje neužtenka formulių išmokti. Dauguma galvoja, kad išmoks, iškals uždavinius, išlaikys egzaminą, gaus 85 procentus ir jau chemikais bus. Teorijos neužtenka, reikia ir praktikos, o praktinės žinios yra tikrai prastos“, - teigė mokytojas.

Nerijus neabejoja, kad dėl susiklosčiusios situacijos mokytojų kaltinti negalima. Pasak jo, klasėje, kurioje mokosi dvidešimt aštuoni vaikai, neįmanoma padaryti, kad kiekvienas iš jų suvoktų, kas yra chemija.

„Čia yra ne lietuvių kalba, ne anglų kalba, kur praktinės dalies mažai yra, o čia - chemija, chemija yra praktika. Žinoma, reikia ir žinių, bet įstojęs į universitetą tas turimas žinias tu tik pritaikysi“, - tvirtino pašnekovas.

Į pagalbą pasitelkia inovacijas

Nerijus mano, kad pamoka nėra spektaklis ir tą šiandien turėtų suprasti kiekvienas mokytojas. Pasak jo, mokytojas privalo pažinti kiekvieną savo mokinį ir žinoti, ko jam reikia, o visų svarbiausia turi mokėti sudominti.

Mokytojas Nerijus su mokiniais ne tik tyrė kvepalus laboratorijoje, tačiau pabandė perkelti pamokas į virtualią erdvę. Jis kartu su mokiniais socialiniame tinkle „Youtube“ kuria kanalą „YoungChemists“, kuriame šiuo metu yra aštuoni vaizdo įrašai įvairiomis chemijos pamokų temomis.

„Norėjau pasiūlyti mokiniams kažką naujo ir pradėti kelti praktikos darbus į socialinę erdvę. Tokiu būdu mokiniai gali matyti savo draugų atliekamus bandymus, o taip pat tai sutaupo laiko“, - atviravo Nerijus.

Nerijus apgailestauja, kad mokiniai į aštuntą klasę ateina nusiteikę, kad chemija yra sunkus mokslas ir susidūrę su pirmais sunkumais nustoja mokytis.

Tiesa, mokytojas mano, kad tokie dalykai daugiausiai ateina iš šeimos, todėl visada suaugusiųjų prašo neformuoti savo nuomonės, o palikti tai mokytojams ir patiems vaikams.

„Aš sakau, kad chemija – mokslas, kai reikia pasėdėti prie stalinės lempos. Yra uždavinių, kuriuos reikia suprasti. Tu neišmoksi lyginti reakcijos iš karto, tu turi pasėdėti prie stalinės lempos“, - atviravo Nerijus.

Domisi įvairia veikla

Nerijus mokinius stengiasi sudominti ne tik pamokomis laboratorijoje ar edukaciniais užsiėmimais socialinėje erdvėje, tačiau taip pat ir veiklomis už klasės ribų.

Mokykloje nedaugelis žinojo, kad mokytojas moka groti fortepijonu ar gitara, todėl mokiniai buvo nustebinti, kai vieno renginio metu pamatė grojantį mokytoją.

„Kovo 11 – osios proga muzikos mokytoja paprašė, kad akomponuočiau vieną kūrinį. Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijoje dirbu tik nuo rugsėjo, tai nusprendėme, kad tai laikysime paslaptyje ir mokiniai išvys tik renginio metu“, - pasakojo pašnekovas.

Be to tik prieš metus į Klaipėdą atsikraustęs Nerijus čia jau spėjo įkurti pirmąją auksaspalvių retriverių bendruomenę, kurioje šiuo metu jau yra dvylika šios veislės šunų.

„Kai gyvenau Druskininkuose, buvau įkūręs BMW klubą jaunimui. Organizuodavome visokius renginius kartu. Tada galvojau, kai išsikraustysiu į Klaipėdą, ramiai pabūsiu. Bet negaliu“, - juokiasi Nerijus.