Sportininkų gatvės 8 daugiabučio gyventojai daugiau nei dešimtmetį kenčia dvoką laiptinėje, tarakonus. Smarvė sklinda ir parazitai atkeliauja iš kaimynės buto. Garbaus amžiaus moteris į būstą tempia atliekas iš konteinerių ir jas kaupia. Kaimynai bijo ir infekcinių ligų protrūkio.

Pasitinka tarakonų "kilimėlis"

Garbaus amžiaus moteris, kuri į savo butą tempia atliekas iš konteinerių Sportininkų gatvės 8 daugiabučiame name gyvena jau ilgą laiką. Problema neišsprendžiama daugiau nei dešimtmetį.

"Tiek laiko bandome išspręsti problemą. Moteris šiame name gyveno dar prieš mums atsikraustant", – teigė gyventoja Laima Žurauskienė.

Klaipėdiečiai pasakojo, kad dėl atliekas iš konteinerių tempiančios kaimynės, laiptinėje nuolat tvyro baisi smarvė. Ji primena šlapimo ir pūvančio maisto kvapą.

"Iš kaimynės buto dvokas sklinda ne tik vasarą, bet ir žiemą. Negalime atidaryti langų, kad išvėdintume patalpas", – tvirtino gyventojai.

Pasak jų, dvokas vilioja muses. Jos deda kiaušinėlius ant sienų ir langų. Gyventojų manymu, susidaro sąlygos plisti infekcijoms.

Šiame name gyvenantys žmonės neatsigina ir tarakonų. Jie laksto ne tik laiptinės aikštelėje, kur yra kaimynės butas, bet ir skverbiasi į kitų gyventojų butus.

"Šalia gyvenantys žmonės papurkšdavo jos duris priemone prieš tarakonus. Tada laiptinėje susidarydavo šių parazitų "kilimėlis", – pasakojo L.Žurauskienė.

Bute ieškojo lavono

Gyventojai pasakojo, jog ne kartą matė, kaip kaimynė neša į lauką išpilti kibirą su fekalijomis. Jie įtarė, kad moters bute neveikia sanitarinis mazgas.

Klaipėdiečių teigimu, anksčiau kaimynė bute laikė šunį ir daug kačių, kurie būdavo šeriami atliekomis. Ar šuo ir katės bute yra laikomi ir dabar, neaišku.

Pasak gyventojų, bute rakandų yra labai daug. Pro langus matyti – patalpos yra užgriozdintos, visur prikrauta daiktų. Klaipėdiečiai pasakojo, kad bandė kalbėtis su kaimyne, tačiau ši tvirtino, kad jos bute nėra jokios smarvės. Vėliau senjora nebesileido į jokias kalbas – neatidarydavo durų, o grįždama pamačiusi, kad kažkas pareina, slėpdavosi už konteinerių. Anot gyventojų, kartą teko pamatyti, kas dedasi kaimynės bute.

"Prieš trejus metus, pavasarį, kvietėme policiją. Laiptinėje buvo baisus dvokas, o kaimynės buto durys praviros. Pamanėme, kad atsitiko kažkas negera. Atvykę policijos pareigūnai pamanė, kad bute tikrai ras lavoną. Tačiau pašaukus vardu moteris atsiliepė. Pamatę, kad viskas gerai, pareigūnai išvyko", – prisiminė gyventojai.

Neišvengė ir gaisro

Klaipėdiečiai pasakojo, kad vaizdas bute šokiravo. Į patalpą neįmanoma įeiti, koridorius užgriozdintas įvairiausiais rakandais.

Policija buvo suradusi moters sūnų ir perdavė informaciją apie mamą. L.Žurauskienė pasakojo, kad vyras buvo atvykęs.

"Sūnus – mamos priešingybė. Kelnės išlygintos, batai blizga. Klausėme, kodėl nesirūpina mama. Aiškino, kad jos elgesys yra problema. Tačiau mes visi turime tėvus ir jais rūpinamės, kad ir kokia situacija būtų. Juolab kad ši moteris yra neadekvati", – pabrėžė kaimynė.

Gyventoja pasakojo, kad moters bute buvo kilęs gaisras. Tada butas buvo išvalytas. Tuo džiaugėsi visi namo gyventojai.

"O dabar mūsų padėtis nepavydėtina. Nespėjame nuodyti tarakonų, pagalbos jokios nesulaukiame. Esame vieno žmogaus įkaitai", – pasakojo L.Žurauskienė, gyvenanti virš buto, kuriame kaupiamos atliekos.

Parašė galybę raštų

Sportininkų gatvės 8 namo pirmosios laiptinės gyventojai jau nebesuskaičiuoja, kiek raštų per vienuolika metų parašė ir kur tik nesikreipė, bandydami išspręsti problemą.

Pagalbos prašyta namo administratoriaus, savivaldybės, policijos. Kreiptasi į vaikų teisių sergėtojus, Visuomenės sveikatos centrą, tuometę beglobių gyvūnų priežiūros tarnybą.

Vienos institucijos nurodė, kad šis klausimas ne jų kompetencija, kitos bandė spręsti problemą, ėjo pas moterį, bet ši jų neįsileisdavo. Raštuose gyventojai pabrėždavo, kad kaimynė nesilaiko sanitarijos ir higienos reikalavimų, kelia grėsmę kitų gyventojų sveikatai, tinkamai neprižiūri gyvūnų.

Prašydavo sudaryti komisiją, kuri padėtų išspręsti problemą. Tačiau padėtis nesikeitė.

"Esame įsitikinę, kad kažkoks sprendimas turi būti. Situacija tikrai nėra normali", – pabrėžė moteris.

Galiausiai gyventojai kreipėsi į Prekybos uosto apylinkės seniūnaitį Ruslaną Schneiderat.

Po to buvo sudaryta komisija, kuri šiandien 10 val. atvyks įvertinti situacijos. Komisijoje bus namų valdų, savivaldybės, policijos atstovai.

"Namo gyventojai tikrai kenčia. Pro langus matyti, kad butas virto konteineriu", – teigė R.Schneiderat.

Gali lemti ligas

Pasak Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Ninos Gendvilienės, neaišku, kiek padės patikrinimas. Ji prisiminė, kad šis atvejis buvo tiriamas prieš porą metų. Tada su policija surastas moters sūnus, ir problema buvo laikinai išspręsta.

"Patikrinimo metu mūsų inspektorė įvertins, ar yra grėsmė gyventojams. Surašys aktą ir perduos administratoriui. Šis turės informuoti gyventojus ir spręsti klausimą. Jei reikia – kreipsis į teismą, kad patektų į butą", – komentavo vyriausioji specialistė.

Pasak N.Gendvilienės, namo administratorius turi teisę pateikti į butą, net jei savininkas neįsileidžia, nes ten yra bendro naudojimo inžinerinės įrangos. Pastarąją jie gali apžiūrėti visada.

"Be to, administratorius apie esamą būklę turi pranešti gyventojams. Jei kyla grėsmė tretiesiems asmenims – kitiems gyventojams, sušaukti gyventojų susirinkimą ir kartu spręsti, ką daryti. Pradžia ir pabaiga yra administratorius", – aiškino vyriausioji specialistė.

N.Gendvilienė pridūrė, kad dėl sanitarijos ir higienos pažeidimų gali kilti susirgimų.

"Pats blogiausias variantas, jei susiformuotų vidurių šiltinės užkratas ir išplistų po visą namą. Tačiau tokių atvejų nėra buvę nei Lietuvoje, nei užsienyje", – komentavo vyriausioji specialistė.

Vienintelė išeitis – teismas

Daugiabutį namą administruojančios įmonės "Vitės valdos" direktorius Vaidas Barakauskas pasakojo, kad ne tik gyventojai, bet ir valdos bandė spręsti problemą.

"Ėmėmės kokių tik galime priemonių. Rašėme raštus į savivaldybę, bet ši nieko negalėjo padaryti. Problemų kyla dėl privačios nuosavybės. Nėra taip paprasta patekti į gyventojo butą, jei šis neįsileidžia", – komentavo vadovas.

Pasak V.Barakausko, būna atvejų, kai įvyksta avarijos, o savininkas neįsileidžia į butą. Tada kreipiamasi į teismą, kad šis įpareigotų. Tačiau tai daroma tik išskirtiniais atvejais.

"Šiuo atveju neturėjome pagrindo net į teismą kreiptis. Avarijos nėra, inžineriniai tinklai tvarkingi, o tvarkos bute mes neprižiūrime. Daugiau neturime svertų", – pabrėžė direktorius.

V.Barakauskas taip pat vylėsi, kad namą kamuojančią problemą padės išspręsti komisija.

"Suprantame, kad žmonėms tikrai baisu gyventi tokioje situacijoje. Jei gyventoja mūsų neįsileis, kreipsimės į teismą. Patys įeiti negalėsime. Tai labai sunkus atvejis, bet tokių pasitaiko", – teigė vadovas.

Panaši situacija yra ir Jūros gatvės 2 name. Administratorius ten lankėsi, nes įvyko avarija. Avarijos priežastis buvo pašalinta, bet bute iš konteinerių parvilkti rakandai neišnešti, nes tokios teisės administratorius neturi.

Tektų kviesti antstolius

N.Gendvilienė aiškino, kad norint išnešti gyventojų sukauptą turtą, reikia teismo sprendimo. Tokiose situacijose neapsieinama ir be antstolių.

"Tai yra žmogaus turtas. Nesvarbu, kad iš konteinerių. Priešingu atveju gali apkaltinti vagyste", – komentavo vyriausioji specialistė.

N.Gendvilienės teigimu, Sportininkų gatvės 8 name esanti situacija nėra išskirtinė. Tokių atvejų pasitaiko.

Anot vyriausiosios specialistės, tokių situacijų padėtų išvengti ir daugiabučio namo vidaus tvarkos taisyklės, kuriose nurodomos savininkų teisės ir pareigos.

"Jei pastarosios priimamos ir įregistruojamos nustatyta tvarka, tai tampa įstatymu daugiabučio gyventojams. Tačiau būstų savininkai paprastai nelabai noriai rūpinasi savo turtu ir tokių taisyklių nepasitvirtina", – komentavo vyriausioji specialistė.

Komentaras

Evaldas Simutis

Psichoterapeutas

Daiktų, atliekų kaupimas yra psichologinis ar net psichinis sutrikimas. Tai vienas požymių, kad žmogui kažko trūksta, – jis jaučia nesaugumo jausmą, yra pasimetęs savo emocijose. Toks asmuo, kaupdamas daiktus, bando užpildyti tuštumą ar pasijusti saugesnis. Būna, kad taip elgiasi ir kitomis psichinėmis ligomis sergantieji. Žmogus kaupia daiktus ir galvoja, kad kada nors gali jų prireikti. Tie daiktai nebūtinai yra iš atliekų konteinerių. Žmonės neleidžia išmesti savo daiktų, nors gal šie ir nelabai reikalingi, yra ir tokių, kurie perka nelabai reikalingus daiktus ir deda į spintą. Senatvėje nesaugumo jausmas sustiprėja. Iškyla egzistenciniai klausimai, mirties baimė. Jei žmonės negali kitaip nusiraminti, jie kaupia daiktus. Neretai asmenų, kurie kaupia atliekas iš konteinerių, uoslė būna sutrikusi. Jie neužuodžia smarvės. Žmogus nesuvokia, kad taip elgtis negerai.