Kūdikių namų reforma kėsinasi neįgalius našlaičius palikti be nuolatinės medikų priežiūros.

Stumdo iš rankų į rankas

Keletą metų nerimsta kalbos, kuriai ministerijai turėtų priklausyti kūdikių namai. Penki Lietuvos kūdikių namai šiuo metu priklauso Sveikatos apsaugos ministerijai.

Politikų siūloma vaiko globos strategija turėtų kūdikių namus pavesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldumui. Tačiau nė viena nesiveržia jiems vadovauti.

„Vaiko globos sistemos infrastruktūra paveldėta iš tarybinių laikų. Nuo 2005-ųjų mūsų ministerija perėmė metodinį vadovavimą vaikų globos namams, nors daugelį metų jie priklausė Švietimo ministerijai. Persiskirstė funkcijas, ir iškilo kūdikių namų klausimas. Keletą metų ruošiama vaiko globos strategija. Pagal ją numatyta pertvarkyti kūdikių namus. Kol kas situaciją aiškinasi darbo grupės, konkrečių sprendimų dar nėra priimta“, – aiškino Socialinės apsaugo ir darbo ministerijos Vaikų ir jaunimo skyriaus specialistė Rūta Pabedinskienė.

Vaikas – ne lagaminas

Neseniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje susirinkę visos Lietuvos kūdikių namų vadovai ir kai kurių apskričių viršininkai stebėjosi, jog ministerijų darbuotojai tvirtino, esą kūdikių namuose vaikams nebūtina medicininė priežiūra visą parą. Teigiama, kad su neįgaliais kūdikiais vietoje medikų neva turėtų dirbti socialiniai darbuotojai.

„Mes bandėme įrodyti, kad ne visuomet negalią galime įžvelgti ką tik gimus. Kita vertus, juk turi stebėti, pažinti mažą vaiką, nes ypač neįgalūs ne visuomet gali parodyti ar pasakyti, kad serga“, – savo poziciją aiškino Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vyriausioji gydytoja Irena Genytė.

Ministerijų specialistai tvirtina, kad iš kūdikių namų pasveikę vaikai gali būti perkelti į vaikų namus.

„Pastarieji priklauso jau kitai ministerijai. Mes bandėme paaiškinti, kad vaikas – ne lagaminas ir jis neturi būti kilnojamas. Jei jau reikėtų iškelti vaiką, manau, tai tik į globėjų šeimą“, – tikino gydytoja.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotoja R.Pabedinskienė tvirtino, kad tokia reforma turėtų užtikrinti visų kūdikių namų vaikų poreikius.

"Turi didėti paslaugų prieinamumas, ypač negalią turintiems. Tokių paslaugų turėtų gauti ne tik kūdikių namų vaikai, bet ir šeimose augantys vaikai", – tvirtino R.Pabedinskienė.

Ir rengia, ir gydo

Reformos iniciatoriai tvirtina, kad šiuo metu veikianti kūdikių namų išlaikymo sistema esą yra per brangi.

„Tik paskui vaikų namų globotinį eina vadinamasis pinigų krepšelis. Tačiau aš paskaičiavau, kad vaiko išlaikymas yra pigiausias kūdikių namuose. Pavyzdžiui, specialiame darželyje vaikui išlaikyti per dieną skiriami 188 litai. Vadinasi, mėnesiui vieno vaiko išlaikymas kainuoja 5,5 tūkst. litų. Kūdikių namuose tai tikrai tiek nekainuoja, o mes rengiame ir gydome. Juk čia dirba medikų personalas. Vaikui susirgus, ligoninėje trijų dienų gydymas kainuotų 1,7 tūkst. litų. Mes pagydome už šimtą ar du šimtus. Reformos autoriai neskaičiuoja, kiek kainuoja ugdymas, socialinė pagalba ir sveikatos priežiūra bei ankstyvoji reabilitacija“, – tikino I.Genytė.

Po reformos paslaugas pirks

Ministerijos klerkai Klaipėdos kūdikių namus prieš metus įvardijo kaip brangiausiai atsieinančią įstaigą. Šiuo metu čia gyvena 72 mažamečiai.

„Mes tuo metu darėme remontą, tačiau labdaros pagrindais. Buvo vos ne milijoninės investicijos. Gavome pagalbos iš šalies, bet labdarą įskaitė į bendrą vaiko išlaikymą“, – stebėjosi I.Genytė.

Reformavus kūdikių namų sistemą ir pervedus jų pavaldumą Socialinės ir darbo apsaugos ministerijai, pasak I.Genytės, vaiko išlaikymas tik brangtų.

„Kūdikių namai prilygtų vaikų namams, tuomet mums tektų pirkti medicinines paslaugas. Kaip reikės su neįgaliais mažyliais pirmyn ir atgal į ligonines važinėti? Ir taip tektų kaskart daryti, nes nebebūtų nuolatinės medicininės priežiūros. Mūsų darbą kiti ne visai įsivaizduoja“, – kalbėjo I.Genytė.

Neįgalieji – į darželius

Pastaruoju metu į kūdikių namus atvežama vis daugiau narkotikų ir alkoholio paveiktų mažylių.

„Apsigyvena socialinės rizikos sluoksnio kūdikiai. Patys pirmieji tokių mažylių metai yra sudėtingiausi. Tenka ir naktį prie jų budėti“, – tikino gydytoja.

Ši reforma paveiks Šiaulių, Kauno, Klaipėdos, Vilniaus ir Alytaus kūdikių namus. Juose gyvena puspenkto šimto kūdikių.

„Teks išlaikyti darbuotojus, kurie 50 ar 60 vaikų ves į darželius. Dalis vaikų sirgs, vadinasi, juos turės prižiūrėti kiti darbuotojai. Po reformos nieko lengviau nebūtų. Penkiametis gali lankyti darželį, o sulėtėjusios raidos dvimetis ugdomas čia pat, namuose. Pagal nuostatus pas mus gali gyventi vaikai iki septynerių metų, tačiau tik su negalia. Kita vertus, neįgalūs mažamečiai labai sunkiai integruojasi į bendras grupes“, – pasakojo Klaipėdos kūdikių namų vadovė.