Atsikraustys 8 nepilnamečiai

Klaipėdietis Saulius – vienas tų, kurio kaimynystėje netrukus apsigyvens uostamiesčio vaikų globos namų globotiniai – čia našlaičių šeimynai nupirktas butas.

Saulius teigė, kad kaimynai apie tai, kokiam tikslui perkamas butas, sužinojo tik gerokai vėliau, kai nieko nebebuvo galima pakeisti.

"Mes atsidūrėme prieš faktą, nes jau yra miesto tarybos sprendimas tuo klausimu. Dabar butas kaimynystėje nupirktas ir jame netrukus apsigyvens globos namų auklėtiniai. Aišku, kad esame nepatenkinti. Mes sau pirkome tokį butą, kad turėtume kuo mažiau kaimynų, norėjome ramybės. O dabar šalia įsikels 8 nepilnamečiai. Esame jauna šeima, investavome visus savo pinigus, kad susikurtume gyvenimą, kokio norime, o dabar sąlygas diktuos aplinkiniai", – kalbėjo klaipėdietis.

Saulius teigė, kad anksčiau gyveno vadinamojo Žvejybos uosto rajone, netoli dabartinių vaikų globos namų "Rytas", ir matė, kuo tapo kai kurie tų namų globotiniai.

"Vidutiniškai iš 12 vaikų gal kokie du ir gyvena normalų gyvenimą, o 10 jau paauglystėje tapo nusikaltėliais. Tai ko dabar turėčiau tikėtis čia? Kokį pavyzdį greta matys mano paties vaikai? Esu labai nusivylęs, kad miesto savivaldybės atstovai tiesiog nusprendė ir nupirko šitokį būstą globotiniams, neatsiklausdami ir nesitardami su kaimynais. Už tokią sumą, kuri sumokėta už tą butą, galima buvo namą pastatyti arba nupirkti. Ir savivaldybei būtų naudingiau, ir tiems vaikams", – dėstė Saulius.

Vidutiniškai iš 12 vaikų gal kokie du ir gyvena normalų gyvenimą, o 10 jau paauglystėje tapo nusikaltėliais.

Įkurtuvės – jau netrukus

Klaipėdoje yra trys vaikų globos namai – "Danės", "Ryto" ir "Smiltelės".

Prieš kelerius metus prasidėjęs vaikų šeimynų iškeldinimo į butus procesas tebevyksta.

Šiuo metu keturiuose savivaldybės butuose gyvena po 8 vaikus. Netrukus dar 8 vaikai bus įkelti į dar vieną butą, klaipėdiečio Sauliaus kaimynystėje.

Ten persikelti turėtų 8 "Smiltelės" vaikų globos namų auklėtiniai.

"Šitie vaikai, kurie netrukus įsikels į naują butą, nėra sunkūs auklėjimo prasme ar kalbant apie elgesio bei emocinius sutrikimus. Manyčiau, jie nėra ir probleminiai. Tai tos pačios šeimos broliai ir seserys. Jų amžius – nuo 11 iki 17 metų", – teigė "Smiltelės" globos namų direktorė Vilma Bakševičienė.

Į dar vieną naują butą įsikels likusieji 8 vaikai iš "Ryto" globos namų.

Jie dar tebegyvena senosiose vaikų namų patalpose šalia "Gilijos" pradinės mokyklos.

Vaikų globos namų "Rytas" direktorės pavaduotoja Edita Navickienė teigė, jog keturios vaikų šeimynos po 8 vaikus iš senųjų globos namų jau iškeltos į butus.

Ir pripažįsta, kad visais atvejais kaimynai vaikų atsikraustymu per daug nesidžiaugė.

Esą iš dviejų namų gyventojų buvo sulaukta pretenzijų, kad globotinių kaimynystė yra blogybė, ir buvo baiminamasi, kad jie kenks aplinkiniams. 

Esą iš dviejų namų gyventojų buvo sulaukta pretenzijų, kad globotinių kaimynystė yra blogybė, ir buvo baiminamasi, kad jie kenks aplinkiniams.

"Žinią apie kaimynystėje apgyvendinamus vaikus žmonės priima negatyviai. Buvo ir labai aršus pasipriešinimas. Kai kurie gyventojai rašė raštus savivaldybei, kad mūsų vaikai ten negyventų, kad jie jų nenori. Dabar jau to nesigirdi", – tikino E.Navickienė.

Stereotipai neturi pagrindo?

Kad vaikai nepageidaujami naujoje aplinkoje, buvo nelengva nuslėpti nuo globotinių.

Tad visai tikėtina buvo ir priešiška pačių vaikų reakcija prieš nedraugiškai jų atžvilgiu nusiteikusius kaimynus.

Todėl su vaikais ta tema esą daug bendravo ir psichologai, ir auklėtojos.

Su jais kalbėta, kad jie turėtų integruotis į bendruomenę.

"Kalbėjome su jais, kad integracija bus nelengva, kad požiūris į juos bus įvairus. Ir tikrai iš pradžių ne visi kaimynai su džiaugsmu priėmė globotinius. Tačiau, kai pamatė, kokie vaikai atsikraustė, nusiramino. Juk vaikai gyvena tuose butuose ne vieni, juos visą laiką prižiūri suaugęs asmuo, mūsų įstaigos darbuotojas", – pabrėžė E.Navickienė.

Tačiau globos namų direktorės pavaduotoja pripažino, kad būna ir sunkių atvejų, kai pas juos į įstaigą patenka paauglys, iki tol gyvenęs gatvėje, bet esą "globos namai neturi stebuklingos lazdelės, kad per vieną dieną toks vaikas taptų kitokiu".

"Tiesiog reikia laiko, kad vaikas priprastų prie savo naujos gyvenamosios vietos, prie naujos tvarkos, prie naujo režimo. Tam reikia ne mėnesio ir ne dviejų. Tačiau rezultatą dažnu atveju pasiekti pavyksta. Vis dėlto yra tokių vaikų, kurių, deja, taip ir nesugebame integruoti į bendruomenę. Jie pas mus patenka jau žymiai vyresni ir juos perauklėti nelengva", – teigė E.Navickienė.

Teks išsklaidyti baimes

Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis tikino suprantantis kaimynų nepasitenkinimą dėl greta jų apgyvendintų vaikų namų globotinių, bet jų nepateisina.

"Nekorektiška būtų sakyti, kad jei jau vaikas iš globos namų, tai jis neturi teisės gyventi geresniame kvartale, geresnėmis sąlygomis. Bet labai suprantu ir tuos žmones, kurie investavo didelius pinigus į prabangų būstą ir staiga atsiranda tam tikros įtampos, tačiau neretu atveju tik pačių ir susikurtos. Ir čia reikės ilgo, kantraus, nuoseklaus bendravimo ir tų baimių sklaidymo. O tų fobijų, kai šalia gyvena kitokie – kitataučiai, neįgalūs ar našlaičiai, visuomenėje dar yra pilna", – įsitikinęs A.Cesiulis.

Vytauto Petriko nuotr.

Pats A.Cesiulis kažkada gyveno Baltijos prospekte anuomet naujos statybos name, kuriame netikėtai buvo įrengta socialinė valgykla bėdžiams.

Ten buvo dalijami maisto daviniai benamiams, ten jie galėdavo pavalgyti ir šiltus dienos pietus.

Tada to namo gyventojai dėl valgyklos atsiradimo, anot A.Cesiulio, "tikrai nebuvo laimingi".

"Ir tai buvo normali jų reakcija, nes atsirado visokių pašalinių dalykų. Pavyzdžiui, tie, kurie eidavo į valgyklą, buvo labai nevalyvi, maža to, savo gamtinius reikalus atlikdavo laiptinėse. Bet, kiek pamenu, organizuoto protesto, ultimatumo iš bendrijos gyventojų pusės dėl tos valgyklos nebuvo. Bet paskui pasikeitė valgyklos pobūdis, ir situacija susitvarkė", – prisiminė A.Cesiulis.

Yra ir kitokių pavyzdžių

Klaipėdos "Berželio" bendruomenės pirmininkė Audronė Zalumskienė teigė, kad susidariusi situacija, kai baiminamasi dėl globotinių kaimynystės, jai labai pažįstama.

Esą "Berželio" bendruomenėje prieš kurį laiką irgi išgyventos panašios emocijos, kai sužinota, kad į gretimą kotedžą įsikrausto 8 globotiniai.

"Mano nuomone, šitie vaikai turėtų gyventi taip, kaip dabar gyvena, greta mūsų visų, o ne kažkur atskirai, taip jie lengviau integruojasi į bendruomenę. Tačiau pradžia irgi buvo nelengva, mano žiniomis, to kotedžo kaimynai, sužinoję apie globotinių įkeldinimą, rašė skundus ir pretenzijas savivaldybei, kad tų vaikų kaimynystėje nepageidauja. Tačiau dabar žinau, kad jie jokių nusiskundimų neturi", – tikino A.Zalumskienė.

Mano nuomone, šitie vaikai turėtų gyventi taip, kaip dabar gyvena, greta mūsų visų, o ne kažkur atskirai, taip jie lengviau integruojasi į bendruomenę.

Anot bendruomenės pirmininkės, baimės žmonėms kyla dėl nežinojimo, dėl įsisenėjusių stereotipų, kad globos namų auklėtiniai yra pavojingi ar kenksmingi visuomenei.

"Tam pagrindo, žinoma, yra. Juk būna įvairiausių atvejų, ir tų vaikų būna visokių. Tačiau tie, kurie gyvena kotedže, mano žiniomis, netgi susidraugavo su kaimynais. Patarčiau žmonėms nebijoti globos namų auklėtinių. Tiems vaikams reikia namų aplinkos, kad jie socializuotųsi, šventes švęstų kartu su visais. Manyčiau, reikėtų, kad ir tų vaikų auklėtojos daugiau įtrauktų auklėtinius į bendras mūsų bendruomenės veiklas", – teigė A.Zalumskienė.

Vaikų gyvenimas butuose jau esą duoda rezultatų. Jie išmoko suprasti, kad greta gyvena kaimynai, kurių poilsį ir buvimą reikia gerbti, netriukšmauti, nešiukšlinti.

"Jie išmoko labiau saugoti daiktus. Jie supranta, kad tai jau yra jų pačių. Patys perka, patys renkasi. Jie jau sako, kad grįžta namo, o anksčiau sakydavo, kad pareina į "globnamį". Ta jų erdvė tapo mažesnė, jaukesnė ir labiau jiems rūpima. Tiesa, kalbu apie motyvuotus vaikus, nes vis dėlto yra įvairių", – teigė globos namų "Rytas" direktorės pavaduotoja E.Navickienė.