Naujos rinkliavos paliestų ir laivybą

Papildomai apmokestins vandenis

Šiuo metu 18 Seimo narių yra pateikę siūlymą įvesti dvi naujas rinkliavas, kurios būtų tiesiogiai susijusios su vidaus vandenų laivyba. Iki šiol nebuvo jokios papildomos rinkliavos ar mokesčio, kuris kokiu nors būdu varžytų vidaus vandens laivybą.

Siūloma įvesti mokamą leidimą vidaus vandens transporto priemonėms įplaukti į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, taip pat kraštovaizdžio teritorijas ir vietinės reikšmės zonas.

Iš esmės tai reikštų, kad bet kurie Lietuvos vidaus vandenys būtų papildomai apmokestinti, nes bet kuris vanduo, pridėjus dar ir plaukiojančią antelę, iš esmės yra kraštovaizdžio objektas.

Tokiu atveju galėtų būti apmokestintas ir plaukimas pagal jūros pakrantes, ir per Kuršių marias, ir upėmis, nes ten atsiveria gražūs vaizdai.

Teoriškai netgi plaukimas baidare, kanoja ar netgi paprasčiausia valtimi turėtų būti apmokestintas, nes ir jos yra vidaus vandens transporto priemonės.

Objektai: visi šie laivai Dangėje papildomai turėtų būti apmokestinti. / V. Matučio nuotr.

Teks mokėti už uostelius

Kita siūloma rinkliava būtų susijusi su infrastruktūra, kuri skirta vidaus vandens transporto priemonėms švartuoti ir statyti, kai šios iškeliamos į krantą.

Tai reiškia, kad iš esmės būtų apmokestintas bet koks savivaldybės uostelis. Čia yra problema, bet galbūt ir ne tokia didelė, tarkim, pamario gyventojams, nes dauguma prieplaukų prie jo dar vis nėra legaliai įregistruotos. Išeitų, kad jei prieplauka nelegali, už jos naudojimąsi būtų tarsi ir nepadoru imti papildomą rinkliavą.

Yra ir kitas niuansas – jei tik būtų įvesta savivaldybės infrastruktūros rinkliava, nelegalūs uosteliai labai greitai virstų legaliais ir už juos būtų galima rinkti papildomus pinigus.

Tokių uostelių yra ne tik pagal Kuršių marių pakrantes, bet ir Klaipėdoje, Dangės upėje.

Naują savivaldybių vidaus vandenų infrastruktūros naudojimo mokestį, kaip ir plaukimo į saugomas ar kraštovaizdžio teritorijas rinkliavą, planuojama įvesti nuo 2024 m. liepos 1 d.

Tai būtų 12 ir 13 numeriais pažymėtos rinkliavos. Šiuo metu savivalda gali imti rinkliavas už kasinėjimą, reklamos kabinimą, prekybos ir paslaugų leidimus, švenčių rengimą, automobilių statymą, komunalinių atliekų tvarkymą, leidimus įrengti laikinus statinius.

Atsiras Kuršių nerijos analogai

Naujas rinkliavas vidaus vandenų laivybai siekiantys įvesti Seimo nariai aiškina, kad esanti opi problema, kai laivai atvyksta į savivaldybėms priklausančius uostelius ir už naudojimąsi jų infrastruktūra nemoka mokesčių.

Neva taip neužtikrinamas reikšmingų teritorijų tvarus valdymas. Ir nė žodžio apie tai, kad, laiveliams atplaukus į teritorijas, naudojamasi tose teritorijose esančiu aptarnavimo verslu.

Teoriškai netgi plaukimas baidare, kanoja ar netgi paprasčiausia valtimi turėtų būti apmokestintas, nes ir jos yra vidaus vandens transporto priemonės.

Lietuvos vidaus vandenys yra gana skurdoki, todėl papildomos rinkliavos ir taip negausius laivelius gali visai atbaidyti. Įvedus papildomas rinkliavas galima daugiau prarasti nei laimėti.

Arba sąmoningai siekiama visas gražiausias Lietuvos vietas, įskaitant ir vidaus vandenis, paversti išskirtinėmis turtingų žmonių sambūrio vietomis, kaip jau yra nutikę su didžiulėmis rinkliavomis apmokestinta Kuršių nerija.

Po siūlymo papildomai apmokestinti vandenis su kraštovaizdžiu ir uostelių infrastruktūrą Lietuvoje gali atsirasti daugybė Kuršių nerijos analogų. Žmonės galėtų pradėti piktintis, kad Lietuvoje einama link to, kad, papildomai apmokestinus kraštovaizdį, o vėliau nebelikus ko apmokestinti, gali būti imamasi apmokestinti netgi ir orą... Panašiai kaip pasakoje apie Čipoliną.