Idėja, kad Klaipėdos miestas turi kvepėti šviežia žuvimi, baigiama įgyvendinti. Vienintelė neišspręsta problema – atviras klausimas, kas prekiaus žuvimis – žvejai ar laivų remontininkai.

Diskusija šia tema užvirė vakar vykusiame Klaipėdos miesto savivaldybės Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje.

Bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“ Danės upės krantinėje, vedančioje Šiaurės rago link, pastatė du naujus prekybos žuvimis paviljonus. Jiems įrengti buvo naudojamos ES žuvininkystės fondų lėšos. Pagal galiojančią tvarką tas, kuris gavo paramą, penkerius metus turėtų eksploatuoti turtą be teisės jį perduoti kam nors kitam.

Šiuo klausimu su ES žuvininkystės fondo paramą administruojančia Nacionalinio mokėjimo agentūra vyksta diskusijos.

„Tie, kas žvejoja, ir turėtų prekiauti žuvimis. Jei mes tai darytume, pardavimo kainos kiltų, nes mums tektų papildomai samdyti žmones administruoti šį verslą", – aiškino bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ direktorius Alvydas Butkus.

Jo teigimu, norinčiųjų paviljonuose prekiauti žuvimis yra. Siūlyta vieną paviljonų išnuomoti kokiai nors žvejybos įmonei, o kitą – žvejų asociacijai.

Dalis žvejų yra pareiškę norą žuvimis Danės upėje prekiauti ir tiesiai iš laivų. Jie norėtų, kad visa dešinioji Danės krantinė nuo Pilies tilto iki pat Smiltynės perkėlos naudojamo Šiaurės rago būtų skirta iš žvejybos grįžusiems laivams. Ši krantinė yra Žemės ūkio ministerijos patvirtintame žuvų iškrovimo vietų sąraše.

Problema ta, kad apie 150 metrų šios krantinės yra skirta Pajūrio laivų asociacijai. Žvejai pastebi, kad prie šių krantinių stovi ir mažai plaukiojantys arba neplaukiojantys laivai.

Jiems Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija ketina surasti kitą vietą ir atlaisvinti krantines, kad žuvimis vienu metu galėtų prekiauti 4–5 žvejų laivai.