Centras – metų pabaigoje

Jiems slaugyti ir gydyti Lietuvos jūrų muziejuje nuo 2018 m. statomas Jūros gyvūnų reabilitacijos centras. Šį beveik 3 mln. eurų vertės objektą planuojama baigti šių metų pabaigoje. Jo statybą finansuoja ES.

Jūros gyvūnų reabilitacijos centre numatoma įrengti gyvūnų priimamąjį, operacijų procedūrų kabinetą, pirminių klinikinių tyrimų, skrodimo patalpas, šaldytuvą gyvūnų palaikams. Bus baseinai ruoniams ir įvairiems jūrų paukščiams.

Laboratorijoje bus galima ištirti, nuo ko gaišta Baltijos jūros ruoniai. Taip tikimasi padėti tašką ilgamečiuose ginčuose, kad ruonius naikina žvejai dėl to, jog šie lenda į jų tinklus.

Bendras Jūros gyvūnų reabilitacijos centro plotas bus 955 kv. metrai, o baseinų plotas – 320 kv. metrų. Jis vienu metu galės priglausti 20 žinduolių.

Artimiausi panašaus pobūdžio centrai yra Vokietijos Friedrihskogo ir Olandijos Pitersbureno vietovėse.

Vienam ruoniui apie 700 eurų

Neseniai Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos paskelbė 2021 m. Baltijos jūros pakrantėje rastų pilkųjų ir kitų ruonių reabilitacijos paslaugų konkursą. Kasmet būna 15–20 ruonių ir kitų jūros gyvūnų, kuriems reikia pagalbos.

Baltijos jūroje rastų ruonių reabilitacijai šiais metais iki lapkričio 1 d. numatyta skirti iki 14 tūkst. eurų su PVM. Sunku vertinti – tai didelė ar maža suma? Jei per metus pakliūva iki 20 ruonių, kuriems reikalinga pagalba, išeitų, kad vienam ruoniui gali būti skiriama iki 700 eurų.

Šie pinigai būtų naudojami ruoniams sugauti, pargabenti, gydyti, šerti, slaugymui ir priežiūrai. Kai sustiprės ir bus 40 kilogramų svorio, bus paleisti į jūrą.

Bet kuriuo atveju aišku, kad apie 3 mln. eurų kainuosiantis Jūros gyvūnų reabilitacijos centras yra neatsiperkantis objektas pagal tas sumas, kurias valstybė numato ruonių reabilitacijai. Galbūt ateityje reabilitacijos centre vyks kokie nors nauji, reikšmingi ir daugiau pinigų pritrauksiantys gyvūnų slaugos projektai?

Specifiniai reikalavimai

Apie laukinės gamtos, taip pat ir jūros, gyvūnų slaugą kiekvienas gali turėti savo požiūrį. Gali kilti klausimų, kodėl nėra kuriami miško gyvūnų reabilitacijos centrai, juk jų dalis taip pat žūva?

Tiesa, yra laikomasi nuostatos, kad aktyvi žmonių veikla Baltijos jūroje vandens gyvūnams kenkia labiau nei miško gyventojams. Mat žvejai išgaudo jūros gyvūnų maistą, ruoniai įsipainioja į tinklus, sužalojami laivų, kenčia nuo jūros taršos, naftos produktų išsiliejimų.

Ruonių ir jūros paukščių populiacijai kenkia ir įvairios statybos jūroje ir jos pakrantėse.

Dar neaišku, kas šiemet laimės Jūros gyvūnų reabilitacijos konkursą. Už sumą iki 14 tūkst. eurų su PVM norinčiųjų atlikti tuos darbus nėra daug. Daugelį pastarųjų metų Jūros gyvūnų reabilitacija užsiima Lietuvos jūrų muziejus.

Jūros gyvūnų reabilitacijai keliami specifiniai reikalavimai. Jų priežiūrą gali atlikti tik tie asmenys, kurie turi zoologų ir veterinarijos specialistų kvalifikaciją, supratimą apie jūros gyvūnų slaugą.

Įstaiga, kuri atliks ruonių reabilitaciją, privalo ne tik įvertinti nusilpusių gyvūnų būklę, bet ir turėti karantino baseinus, diagnostinę biocheminių ir kitų tyrimų įrangą, o reikalui esant gyvūnams netgi atlikti operacijas.