Pajūryje mažėja bedarbių, o darbo vietų registruojama vis daugiau. Vis dėlto Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje vis dar gausu žmonių, besinaudojančių lengvatomis ir sąmoningai vengiančių darbo.

Lemia ir išvykėliai

Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, pastebimas bedarbių mažėjimas ir laisvų darbo vietų skaičiaus augimas.
Manoma, jog tokia tendencija ryškėja dėl vis dažniau dirbti į užsienį išvykstančių ir ten legaliai plušančių gyventojų.
Klaipėda ir Klaipėdos apskritis patenka į mažiausio nedarbo zoną – čia jis siekia 9 proc.

Tačiau Klaipėdos apskrityje išryškėjo ir kitokios tendencijos nei likusioje Lietuvos dalyje. Per šių metų rugsėjį bedarbių Klaipėdoje, Palangoje, Nidoje, Kretingoje, Skuode ir Šilutėje užregistruota daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Mažiau būta ir suradusiųjų darbą.
Tačiau išaugo ne tik bedarbių, bet ir laisvų darbo vietų registracija.

„Manome, kad prisidėjo emigracija, darbas užsienyje“, – pastebėjo Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo rinkos paslaugų 1-ojo poskyrio vedėja Inga Girdenienė.

Paklausiausi – statybininkai

Spalio 1-ąją visoje apskrityje be darbo dienas leido beveik 15 tūkst. asmenų.

Bedarbių ir dirbančių asmenų santykis Klaipėdos apskrityje žymiai mažesnis nei visos Lietuvos. Jis siekia 7,4 proc. Pačiame uostamiestyje šis santykis mažesnis dar beveik 1 proc.

Šiuo metu Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje paklausiausi yra slaugos specialistai, nekilnojamojo turto vadybininkai, pardavėjai, itin reikia statybininkų bei suvirintojų. Šiuo metu sunkiausia įsidarbinti muzikantams bei asmenims, įgijusiems rekreacijos specialybės išsilavinimą.

Klaipėdos mieste rugsėjį užregistruoti 1 532 darbo neturintys asmenys ir daugiau nei 1 800 laisvų darbo vietų. Per minėtą laiką įdarbinta daugiau nei 1 000 klaipėdiečių.
Iš viso spalį be darbo Klaipėdoje pasitiko 6 478 asmenys.

Daug ilgalaikių bedarbių

„Visiems, kurie registruojasi, stengiamės padėti, jeigu reikia – siunčiame mokytis“, – pasakojo I.Girdenienė.

Nors nedarbas uostamiestyje mažėja, pastebima, jog nemaža dalis bedarbių net ir specialistų padedami nesistengia rasti progų užsidirbti.

„Yra nemažai tokių atvejų, kai žmonės naudojasi šiuo metu veikiančia sistema. Neretas turi problemų su priklausomybėmis ir tada mes tampame savotiška gydymo įstaiga“, – pastebėjo Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Skritulskas.

Maždaug 20 proc. iš visų šiuo metu įregistruotų bedarbių yra ilgalaikiai, kurie nedirba metus ir ilgiau. Vis dėlto ir šie rodikliai – vieni mažiausių visoje Lietuvoje.

Nesimoko ir neverslauja

Darbo biržos atstovus stebina ir faktas, jog iš užregistruotų jaunų bedarbių, kurių amžius siekia iki 25 metų ir jie yra pripažinti ilgalaikiais bedarbiais, retas ryžtasi siekti įstaigos siūlomų mokslų.

O bedarbių grupė, kurios amžiaus vidurkis yra daugiau nei 50 metų, gilinti žinių ar persikvalifikuoti, galima sakyti, veržiasi.

„Jaunimas nenori ir savo verslo kurti, mieliau eina dirbti nekvalifikuotą darbą“, – teigė Darbo biržos atstovai.