Nedarbo, o kartais ir akivaizdaus neveiklumo išvargintai visuomenei pavyzdžiu tapo neįgalieji. Tokie klaipėdiečiai sėkmingai kuria verslus ir gėdina sveikuosius: "Jei būtume tokie, kaip jūs, ne tokius kalnus nuverstume".

Pati vairuoja į Angliją

Judėjimo negalią turinti Vida, žlugus jos nekilnojamojo turto agentūrai, nusprendė nesėdėti vietoje ir ėmėsi dėvėtų rūbų verslo.

Moteris pati sėda prie įsigyto mikroautobuso vairo ir per pusantros paros pasiekia Angliją. Čia susikrovusi drabužių siuntą, moteris važiuoja namo.

"Negalėčiau sėdėti ir verkti, kad nėra darbo. Prieš keletą metų teko kreiptis į darbo biržą, pasiūlė darbą spaudos kioske. Padirbėjau neilgai. Tuomet ir teko priimti sprendimą, kaip toliau tvarkyti savo gyvenimą. Įstojau į kolegiją, dar vėliau - į universitetą. Įgijau teisininkės išsilavinimą. Kai suklestėjo nekilnojamojo turto rinka, įkūriau agentūrą. Dabar ši sritis žlugo, tačiau tai nereiškia, kad galiu leisti sau sužlugti", - kalbėjo 52-ejų Vida.

Moteris Klaipėdos darbo biržoje sužinojo apie valstybės paramą savarankiškam užimtumui. Iki 32 tūkst. litų gali gauti neįgaliajam darbo vietą įkurianti įmonė. Tiek pat paramos gali tikėtis ir pats savo veiklą pradedantis neįgalusis.

Prieš keletą metų Vida buvo paėmusi 40 tūkst. litų paskolą agentūros patalpoms įrengti. Šįsyk nusprendė rašyti projektą subsidijai gauti.

"Tai nėra lengva. Viena veikla žlugusi, o kita dar nepradėta vystyti. Tačiau gavusi lėšų iškart pradėjau veikti", - tvirtino klaipėdietė.

Moteris už gautus pinigus įsigijo mikroautobusą ir išvyko į pirmąją kelionę.

"Mes nesigėdime savo neįgalumo, tai sveikieji jo gėdijasi. Anglijoje niekas net nekreipia dėmesio, kad kitaip eini. Tai sveikieji labiau aimanuoja nei mes. Kartais pasvajoju, kokius kalnus nuversčiau, jei būčiau sveika", - neslėpė Vida.

Įkūrė savo studiją

Kita klaipėdietė Irena Petrauskienė taip pat viena iš šešių, šiais metais gavusių paramą savarankiškam užimtumui.

Moteris nusprendė įgyvendinti seną svajonę - įsigijo technikos ir įkūrė fotografijos studiją.

"Lietuviai neįgalumą neša kaip vėliavą. Jei jau lietuvis prabyla apie save, būtinai pabrėžia, jog turi neįgalumo grupę. O daugybė mane pažįstančių draugų net nežinojo, kad turiu negalią", - kalbėjo klaipėdietė.

Prieš keletą metų I.Petrauskienė įkūrė grožio studiją. Sugalvojusi ją išplėsti ir pasiūlyti naujų paslaugų, kreipėsi į darbo biržą.

"Gauti paramą pavyko per tris mėnesius. Tačiau kodėl tokie geri dalykai yra taip slepiami? Daug kas nežino, kad neįgaliajam valstybė gali pasiūlyti tokią didelę paramą. Reikia tik imti ir veikti", - teigė moteris.

Dviem šaukštais nevalgo

Tokiu metu, kai bankrotai vieną po kitos žlugdo net ir stambias bendroves, šiemet Klaipėdoje ir rajone įkurtos 3 įmonės, kuriose darbo rado neįgalieji.

Gargžduose įsikūrusioje Povilo Grikšo įmonėje iš 16 darbuotojų 6 turi negalią.

Vartus, dekoratyvines tvoras, balkonų turėklus, kitus metalo gaminius gaminančioje įmonėje dulkes nuo ūsų pučia besišypsantys negalią turintys vyrai.

"Mes taip pat gavome paramos, pirkome įrenginius, stakles. Negalime skųstis, užsakymų gauname. Aplinkui veikia bent penkios panašios įmonės, tačiau žmonės vis tiek pas mus užsuka. Gal, kad nesikratome smulkiausių darbų? Gavęs smulkią paslaugą, žmogus kitąkart mieliau užeis", - kalbėjo P.Grikšas.

Įmonės savininkas juokėsi, kad sunkmečio bendrovė net nejaučia.

"Negi valgome dviem šaukštais? Ne, vienu. Tad kodėl reikia rėkti visa gerkle, kad jau šitaip blogai", - juokėsi P.Grikšas.

Premija - poilsis Egipte

Įmonė įsikūrusi vos už dešimties žingsnių nuo Klaipėdos rajono darbo biržos.

"Per tiek metų nė vienas iš biržos išėjęs jaunuolis neužėjo pas mane paprašyti darbo. Tokiems, kurie eina į biržą, darbo nereikia, jiems reikia pašalpos", - neslėpė vyras.

Bekalbant kabineto duris pravėręs vyriškis šūktelėjo: "Gal rūkytų žuvų reikia?"

"Va, šis žmogelis kiekvieną savaitę pasibeldžia. Niekada iš jo nepirkome. Tačiau jis kantriai savo darbą dirba. Nepirko šiandien, gal rytoj nupirks. Tokių jokia krizė neįveiks", - pastebėjo P.Grikšas.

Nuo 1991-ųjų veikiančioje įmonėje P.Grikšas nuolat įdarbina neįgalių vyrų, kai kurie čia dirba dešimtmetį. Prieš porą metų P.Grikšas kelis seniausiai įmonėje dirbusius vyrus savo sąskaita išsiuntė pailsėti į Egiptą.

Po operacijų - į darbą

Šalia uostamiesčio įsikūrusiuose privačiuose kvartaluose prie naujakurių namų neretai pasirodo Algirdo iš Plikių automobilis.

20 proc. darbingumo teturintis 61-erių vyras serga sunkia onkologine liga, tačiau rankų nenuleidžia. Algirdas parašė paraišką ir gavo 32 tūkst. litų paramos savarankiškai veiklai.

"Įsigijau įrankių, automobilį ir siūlau įvairias smulkias paslaugas: kam malkas pakapoti, žolę nupjauti, sutaisyti spyną", - kalbėjo Plikių gyventojas.

Paramos darbo vietai įsteigti vyras prašė suvokęs, kad su tokia negalia neras samdomo darbo. Teko verstis pačiam.

"Sužinojęs, kad sergu sunkia liga, ėmiau domėtis netradiciniais gydymo būdais, nes vaistai naudos neduodavo. Gavau pernelyg didelę dozę radiacijos. Gydymo metu buvo pažeista dalis vidaus organų", - apie ligą pasakojo žmogus.

Tačiau vyras nepalūžo. Algirdas turi auksines rankas, šešiolikos pradėjo dirbti tekintoju, šaltkalviu remontininku. Baigė vidurinę, technikumą, o vėliau - ir aukštąją mokyklą.

"Dar neatsigavęs po poros operacijų ėmiau domėtis galima veikla ir parama per darbo biržą", - kalbėjo Algirdas.

Vyras nusprendė siūlyti savo paslaugas tokiems pat likimo nuskriaustiems žmonėms. Atokiame kaime gyvenantys senoliai patys būtiniausių darbų jau nebegali atlikti, Algirdas ir siūlosi jiems į pagalbą.

Padeda ir už ačiū

Už darbus gaunamas atlygis nėra labai didelis. Be to, Algirdas žmonėms padeda ir už ačiū.

Vylęsis, kad pradėjęs tokią veiklą sulauks savivaldybės ar seniūnijos, labdaringų organizacijų palaikymo, Algirdas su savo idėja liko vienišas. Nė viena valstybės institucija nesusidomėjo.

"Aš negaliu važiuoti į Kintus pas vienišą neįgalųjį kapoti malkų už ačiū. Nes pats priverstas mokėti už degalus, už automobilio priežiūrą. Dalis visuomeninių, neįgaliųjų organizacijų galėtų tartis su tokiais kaip aš dėl bendros veiklos. Juk nuvežus labdarą, galima atlikti ir būtinus darbus", - pastebėjo Algirdas.

Kabinasi į gyvenimą

Klaipėdos darbo biržos duomenimis, uostamiestyje nuo 2007-ųjų parama jau pasinaudojo 27 neįgalieji.

"Šiuo metu veikia septynios socialinės įmonės, iš jų šešios turi socialinės neįgaliųjų įmonės statusą. Šis statusas suteikiamas, kai daugiau nei pusė darbuotojų yra neįgalieji, - pasakojo Darbo biržos specialistė Salomėja Širmulienė.

Klaipėdoje šiemet įsikūrė įmonė "Viremida", išplėtusi savo veiklą nuo statybos iki valymo paslaugų. Čia dirba 9 neįgalieji.

Veiklą pradėjo bendrovė "Faktumas", gaminanti baldus. Dar viena šiais metais įkurta įmonė "Statybų techniniai sprendimai" sunkmečiu surado nišą savo veiklai - čia keturi neįgalieji darbuojasi aplinkos apželdinimo srityje.

Kitos uostamiesčio neįgaliųjų įmonės jau žinomos ne tik apskrityje, bet ir šalyje: "Rekseda", "Klaipėdos banga", "Optimetrija", užsiimanti šviesolaidinių kabelių tiesimu.

Visose socialinėse įmonėse dirba 64 neįgalieji.

Jau 18 metų su neįgaliaisiais dirbantis gargždiškis P.Grikšas pastebi, kad ligos užklupti žmonės kur kas geresni darbininkai nei sveikieji.

"Jų motyvacija visiškai kitokia, jie taip kabinasi į gyvenimą, kad sveikiesiems turėtų būti gėda. Jie žino gyvenimo ir duonos kainą", - teigė vyras.