Sunkios negalios kamuojamas klaipėdietis iš valstybės nori susigrąžinti pusantro tūkstančio litų. Jų jis neteko, kai krizės metu buvo sumažinta neįgalumo išmoka. "Kodėl kompensacijos mokamos valdininkams ir prokurorams, o neįgaliesiems – ne?" – klausia likimo nuskriausti žmonės.

Slaugės šnibždėjosi: neištemps

65 metų Vytautas Salasevičius yra vadinamosios pirmosios grupės neįgalusis. Pastaroji skiriama žmonėms, kurie yra netekę 75–100 proc. darbingumo. Klaipėdietis pasakojo, kad sveikatos problemos jį pradėjo kamuoti prieš penkerius metus.

Vyrui buvo atliekama sudėtinga širdies operacija. Po jos susidarė komplikacijos.

"Gydytojai manė, kad negyvensiu. Kartą gulėdamas Reanimacijos skyriuje girdėjau, kaip slaugės apie mane kalbėjo. Viena sakė, kad puvėsis guli. Svarstė, ar ilgai ištempsiu. Tačiau mane truputį suėmė pyktis ir ištempiau", – prisiminė klaipėdietis.

Anot V.Salasevičiaus, po operacijos ligoninėse jis pragulėjo aštuonis mėnesius. Pusę metų vyras apskritai nevaikščiojo.

Dėl sveikatos problemų jam buvo skirta vadinamoji pirma neįgalumo grupė.

"Mano būklė ir dabar sudėtinga. Sunkiai vaikštau. Galiu kelti ne daugiau nei 7–8 kilogramus. Kiekvieną dieną išgeriu po dešimt tablečių vaistų. Kartą per mėnesį turiu atlikti brangius kraujo tyrimus", – apie nepavydėtiną savo dalią pasakojo klaipėdietis.

Klerkų atsakymas nuvylė

V.Salasevičius jau yra sulaukęs pensinio amžiaus. Iš "Sodros" jis gauna ne senatvės, o netekto darbingumo arba invalidumo pensiją.

Vyras pasirinko pastarąją, o ne senatvės, nes pigiau atsieina vaistai, kurių reikia daug, tyrimai. Jo neįgalumo pensija siekia beveik 1 tūkst. litų.

"Kraujo tyrimas, kurį turiu atlikti kiekvieną mėnesį, kainuoja 50 litų. Kadangi gaunu neįgalumo pensiją, jis man atliekamas nemokamai. Pigiau atsieina ir vaistai. Kai kurie stebisi, kad mano pensija nemaža. Tačiau praeityje aš daug dirbau ir uždirbau", – pasakojo vyras.

Taip pat klaipėdietis gauna šalpos pensiją, kurią moka savivaldybė. Ji siekė apie 360 litų. Vyras sakė, kad, prasidėjus ekonominei krizei, ši išmoka buvo sumažinta, kaip ir kitos.

Klaipėdietis gaudavo 306 litus. V.Salasevičius suskaičiavo, kad per dvejus metus, kiek buvo mokama sumažinta išmoka, jis prarado 1,5 tūkst. litų. Vėliau išmokos dydis buvo atkurtas.

"Kai paskelbė, kad bus kompensuojamos pensininkams nesumokėtos pensijos, tikėjausi, kad bus grąžinti ir šie nesumokėti pinigai. Skambinau į savivaldybę pasiklausti, bet gavau neigiamą atsakymą. Pasakė, kad nepriklauso, nors esu pirmos grupės invalidas", – tvirtino klaipėdietis.

Į polikliniką – taksi

Anot V.Salasevičiaus, toks elgesys nėra sąžiningas. Vyras atkreipė dėmesį, kad pensininkams yra kompensuojamos nesumokėtos lėšos. "Sodra" grąžina krizės metu nesumokėtas netekto darbingumo arba invalidumo pensijas asmenims, kuriems jos buvo sumažintos.

Klaipėdiečio nuomone, lygiai taip pat turėtų būti kompensuojamos ir savivaldybės išmokos.

"Susidaro juokinga situacija. Vienos išmokos grąžinamos, o kitos – ne. Tik pas mus taip gali būti. Gal čia vadovaujamasi principu, kam norime, tam mokame?" – svarstė klaipėdietis.

Vyras nesumokėtus pinigus tikrai rastų, kaip panaudoti. Klaipėdietis apmokėtų kelionės į polikliniką, kur kartą per mėnesį atliekami tyrimai, išlaidas.

Vykti į gydymo įstaigą vyras yra priverstas taksi, o ši paslauga atsieina gana brangiai.

"Taksi išleisdavau po 50 litų. Nors išmoka buvo sumažinta, transporto juk niekas neskyrė. Ir dabar jį gauti sudėtinga", – guodėsi vyras.

Niekas nepriima į darbą

Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkas Vladas Alsys pritarė V.Salasevičiaus minčiai, kad neįgaliesiems turėtų būti grąžintos visos per krizę "nubrauktos" išmokos.

"Jei valstybė pripažino esanti skolinga teisėjams, prokurorams, valdininkams, tai ir neįgaliesiems, kurie yra labiausiai socialiai nuskriausti žmonės, turėtų būti grąžinta tai, ką jie prarado", – komentavo vadovas.

V.Alsys atkreipė dėmesį, kad neįgalieji verčiasi sunkiai. Jiems sudėtinga rasti darbą. Įmonės nenori priimti tokių žmonių, nes keliami dideli reikalavimai.

"Dabar ir sveikas žmogus sunkiai randa darbą, tai ką jau kalbėti apie turinčius negalią? Ypač sudėtinga situacija būna priešpensinio amžiaus neįgaliesiems. Jie yra išmesti iš darbo rinkos. Žmonės laukia pensijos ir džiaugiasi gavę 620 litų, nes prieš tai vertėsi su 350", – pasakojo pirmininkas.

V.Alsys džiaugėsi, kad neįgaliesiems Klaipėdoje skiriamas didesnis dėmesys. Jie įtraukiami į įvairius projektus. Naujus objektus statančios įmonės kreipiasi, kad patartų, kaip pritaikyti neįgaliesiems.

Pirmininkas tvirtino, kad gerėja ir infrastruktūros pritaikymas mieste. Tai ypač akivaizdu naujose kvartaluose. Jie visiškai pritaikyti neįgaliesiems. Gerų pokyčių yra ir viešajame transporte.

Tačiau problemiškas išlieka senamiestis. Judėjimo negalią turintiems žmonėms sudėtinga važiuoti šaligatviais, patekti į čia esančias įstaigas.

V.Alsys teigė, kad kai kurios senamiestyje esančios įstaigos neturi galimybių pritaikyti patekimą į jas neįgaliesiems, nes neužtenka vietos, trūksta lėšų.

Moka, kiek gali

Pernai įvairias šalpos pensijas gavo 5 395 klaipėdiečiai. Skiriasi ir išmokų dydis.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė tvirtino, kad ekonominio sunkmečio metu buvo sumažintos ne visos šalpos pensijos.

"Sulaukiame klausimų iš klaipėdiečių, ar bus kompensuojamos ir išmokos, tačiau tokie klausimai pateikiami ne masiškai", – pasakojo vedėja.

A.Liesytė aiškino, kad šios išmokos nebus kompensuojamos. Tai nėra draudimo, pačių žmonių uždirbtos pajamos. Šalpos pensijos skiriamos iš valstybės biudžeto, o jų dydžius ji ir nustato.

"Valstybė moka tokias išmokas, kokias išgali. Jei šios buvo sumažintos, nebus grąžintos. Pats konfliktas buvo kilęs dėl žmonių uždirbtų pinigų. Niekada nebuvo kilęs klausimas dėl sumažintų išmokų", – komentavo vedėja.

A.Liesytė teigė, kad neįgaliesiems Klaipėdoje skiriamas didelis dėmesys. Ypač turintiesiems sunkią negalią. Neįgaliesiems teikiamų paslaugų sfera yra gana gerai išvystyta. Kasmet ji plečiama ir net atidaromi nauji centrai.