Ar gali žmogus dirbti viena ranka? Toks klausimas iškilo klaipėdietei, sulaukusiai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadų.

Klaipėdietei Liudmilai Linovskajai praėjusių metų pabaigoje buvo operuotos peties raumens sausgyslės. Po reabilitacinio gydymo ji geriau nepasijuto.

Moteris iki šiol negali valdyti dešinės rankos. Ją nuolat kamuoja skausmas. Net norint apsirengti tenka prašyti artimųjų pagalbos.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos teritorinis skyrius L.Linovskajai nustatė 50 proc. darbingumo lygį ir trečiąją invalidumo grupę. Moteris stebėjosi, kad ši procedūra užtruko viso labo kelias minutes, net jos neapžiūrėjus.

"Kodėl man skyrė trečiąją, o ne antrąją invalidumo grupę? Kaip galiu dirbti viena ranka ir dar kaire?" – piktinosi ji.

Pasak Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktoriaus Zdislavo Skvarcianio, neįgalumas iš esmės nustatomas ne pagal ligą, o žmogaus atliekamas funkcijas, tad komisija remiasi gydytojo siuntimu.

"Teritorinio skyriaus sprendimas – ne šventa karvė, tad žmogus gali jį apskųsti", – tikino direktorius.

Nesutinkantieji su nustatytu darbingumo lygiu gali kreiptis į tarnybą Vilniuje ir apskųsti teritorinio skyriaus sprendimą. Skundas turi būti pateiktas nė vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo atsakymo pateikimo.

Žmogus užpildo prašymą direktoriaus vardu ir užregistruoja teritoriniame tarnybos skyriuje. Šis interesanto bylą ir prašymą siunčia į Vilnių, kur skundą aiškinasi Sprendimų kontrolės skyrius. Atsakymas žmogui pateikiamas per 30 dienų.

Jeigu netenkina šios išvados, galima rašyti prašymą Ginčų komisijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Paskutinis variantas – teismas.

Pernai tarnyba iš visos Lietuvos sulaukė daugiau nei 1330 skundų. Tarp jų nepatenkintųjų Klaipėdos teritorinių skyrių išvadomis buvo 91 gyventojas. Pasak Z.Skvarcianio, dažniausiai skundžiasi pripažintieji darbingais ir negavusieji jokios invalidumo grupės.