Daugiabučius namus statančioms įmonėms ir toliau bus taikoma nekilnojamo turto mokesčio lengvata, nors dalis miesto tarybos narių siūlė ją visai panaikinti. Pastarųjų nuomone, turtuolių nereikia remti.

Būstų rinka yra aktyvi

Uostamiesčio taryba ketvirtadienį sprendė, kokio dydžio nekilnojamo turto mokestis bus taikomas Klaipėdoje kitais metais. Maksimalus 3 proc. mokestinės vertės tarifas išliko netvarkomam, apleistam, nenaudojamam arba naudojamam ne pagal paskirtį nekilnojamam turtui.

Kitiems savininkams jis bus 0,8 proc. mokestinės vertės. Tokį pat tarifą savivaldybės administracija siūlė taikyti ir daugiabučių namų statytojų pastatytiems, bet neparduotiems naujos statybos butams. Nuo 2011 metų pastariesiems jis siekė 0,3 proc.

Atkreiptas dėmesys, kad lengvatinis tarifas buvo priimtas, siekiant statytojams padėti ekominio sunkmečio metu. Klaipėdos savivaldybės Finansų ir ekonomikos departamento direktorė Aldona Špučienė tvirtino, kad krizė jau baigėsi. Būstų rinka yra aktyvi.

Tai rodo ir Registrų centro nekilnojamo turto masinio vertinimo duomenys, ir pačių statytojų pateikta informacija. Atkreiptas dėmesys, kad tokias lengvatas panaikino ir kiti šalies miestai.

Liberalų sąjūdžio atstovai pateikė savo siūlymą, kad nekilnojamo turto mokesčio tarifas statytojais būtų didinimas palaipsniui. Tad kitiems metams siūlė palikti lengvatą, bet mažesnę – nustatyti 0,5 proc. tarifą.

Tarybos narės Lilijos Pertratienės nuomone, tokia iniciatyva perteklinė.

„Teisingai pasisakė savivaldybės finansų vadas. Lengvatą reikia panaikinti. Mieto biudžetas praranda pinigus. Jie daro verslą, didina būstų kainas, o mes suteikiame lengvatas. Palikime visiems vienodas sąlygas“, – tvirtino politikė. Kolegę palaikė ir Artūras Razbadauskas.

Rajonas lenkia miestą

Tarybos narys Tomas Meškinis taip pat pasisakė už 0,8 proc. tarifą statytojams: „Krizė baigėsi. Yra pakilimas. Ateis kita krizė vėl mažinsime. Verslininkams taikome nuolaidą, o jie neparduoda patalpų ir jas laiko. Be to, miestas praranda pinigus“.

Priešingos pozicijos laikėsi tarybos narys Simonas Gentvilas. Jis atkreipė dėmesį, kad prieš dvejus pastatyto naujo būsto plotas rajone viršijo esantį mieste.

„Nors Klaipėdos rajone yra tris kartus mažiau gyventojų, išimama 9 kartus daugiau leidimų statybai ir jis du kartus viršija miestą pagal naujos statybos būsto plotą. Tai parodo, kad Klaipėdos mieste yra brangu gyventi. Rajono žmonės ima pinigus iš kišenės ir stato, išsiima verslo liudijimus. Klaipėdoje investuoja profesionalios įmonės, kurios priešingai nei yra rajoje, priduoda laiku pastatus. Įmonės moka mokesčius, o rajone daugiau stato privatūs asmenys. Konkurencija tikrai nelygi. Siūlau nežiūrėti buhalteriškai, o ekonomiškai. Tai nėra pagalba, o patrauklumo didinimas prieš Klaipėdos rajoną. Jei padidinsime mokestį, išaugs ir būstų kaina“, – komentavo politikas.

Krizė dar nesibaigė

Tarybos narys Arūnas Barbšys atkreipė dėmesį į mažėjantį gyventojų skaičių Klaipėdoje.

„Žmonės išsikelia į rajono teritoriją. Kalbame, kad turime imtis priemonių. Gal tai viena iš jų, kad atsirastų kokybiškas būstas mieste“, – teigė tarybos narys.

Vicemeras Artūras Šulcas tvirtino, jog visi pasisakiusieji yra savotiškai teisūs ir niekas nežino galutinio atsakymo, ar taikoma lengvata veikia būsto kainas, ar pelnas nusėda statytojų kišenėje, ar didesnis mokestis priverčia greičiau parduoti būstus.

„Tam reikėtų gilesnės analizės. Aš vis tik palaikyčiau tarpinį mūsų variantą. Radikalūs sprendimai nėra gerai, kai neaiški situacija. Be to, krizė nesibaigė. Ji baigsis, kai bus grąžintos nusavintos pensininkų pensijos. Patvirtintas 0,5 proc. tarifas bus žinia statytojams, kad grįžtama prie 0,8 proc.“, – tvirtino vicemeras.

Tarybos dauguma palaikė liberalų siūlymą ir pristatė, kad statytojams būtų taikomas 0,5 proc. mokestinės vertės nekilnojamo turto mokesčio tarifas.