Klaipėda – nepilietiška?

Specialistų nuomonės – skirtingos. Vieni mano, kad Klaipėda nėra itin pilietiška ir apie žiaurumus su gyvūnais nutyli, kiti tikina, kad nėra dėl ko nerimauti, nes situacija – valdoma.

Pasak „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ koordinatorės Linos Vaitekūnaitės, stebėsena dėl nelegalių veisyklų, šunų pardavimų ir žiauraus elgesio su jais vykdoma nuolatos, po to informacija perduodama Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT).

„Tenka pripažinti, kad Klaipėdos kraštas nėra toks aktyvus ir pilietiškas gyvūnų gerovės klausimu. Per praėjusius metus buvo gautas tik vienas pranešimas apie galbūt esamą daugyklą Kretingos rajone. Į visus pranešimus stengiamės reaguoti operatyviai, atsižvelgdami į tai, kokį krūvį tuo metu turime. Kreipimasis buvo dėl moters, kuri dažnai platino skelbimus apie parduodamus „veislinius“ šunis ne veislinių šunų kaina. Kai nuvykome patikrinti, šunų jau nebebuvo. Vykdėme stebėseną ir, atsiradus naujiems skelbimams, pamatėme, kad galbūt buvusi daugintoja įregistravo savo veiklą VMVT, kitaip tariant, legalizavosi“, – pasakojo pašnekovė.

Teismo nuosprendį veisėja buvo apskundusi, kai konfiskavome 38 gyvūnus, bet pralaimėjo.

Karpo ausis, trumpina uodegas

VMVT Klaipėdos departamento direktorius Antanas Bauža pastebėjo, kad socialiniuose tinkluose žmonės kelia itin daug informacijos, kuri padeda identifikuoti ne tik nelegalius veisėjus, bet ir kitus pažeidimus.

„Į socialinius tinklus žmonės deda viską. Pernai ir šiemet skyrėme baudų dėl ausų kupiravimo (trumpinimo). Yra griežtai draudžiama tiek ausis karpyti, tiek uodegas trumpinti. Kartais žmonės iš nežinojimo ar nesupratimo prisideda nuotraukų su tokiais augintiniais. Tada mes atliekame tyrimus“, – sakė A. Bauža.

Ausų ir uodegų trumpinimas laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu, tad pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnio 16 dalį šeimininkui už tokį elgesį gresia bauda nuo 150 iki 2 tūkst. eurų.

Nusižengus pakartotinai – nuo 2 iki 4 tūkst. eurų.

Be to, gyvūnai gali būti konfiskuojami.

Veisia ir parduoda

Kalbant apie žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, klaipėdiečiai į organizaciją „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ kreipiasi itin retai. Dažniausiai jos atstovai patys rašo pareiškimus į atitinkamas institucijas.

„Nemanome, kad per pastaruosius kelerius metus sumažėjo daugyklų. Tiesiog daugintojai pasidarė gudresni ir juos nelengva nustatyti. Mes nekalbame apie pavienius atvejus ar pavienius pardavėjus, kurių nesterilizuoti gyvūnai atveda vadas ir jos yra parduodamos. Turime omenyje populiarias veisles, tokias kaip prancūzų buldogai, vokiečių aviganiai, špicai. Didžioji dalis užsiregistravo VMVT kaip gyvūnų augintinių veisėjai, taip savo veiklą paslėpdami po legalumo kauke“, – pažymėjo „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ koordinatorė L. Vaitekūnaitė.

Tačiau A. Bauža tikino, kad tiek skundų, tiek veisyklų – tikrai mažiau.

„Dabar situacija – žymiai pagerėjusi. Žmonės labiau prižiūri savo gyvūnėlius. Aišku, dar toli gražu iki tobulumo, bet veisyklų tikrai mažiau. Seniau būta atvejų, kad laikydavo po dešimt ir daugiau kalyčių, kurios vesdavo vieną vadą po kitos, ir tie šunys būdavo parduodami. Tačiau dabar tokių atvejų nebenustatome“, – teigė A. Bauža.

Antanas Bauža. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pernai gavo 15 skundų

Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus pareigūnų, 2021 m. Klaipėdos apskrityje buvo gauta 14 pranešimų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

Šie asmenys bausti pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį. Trimis atvejais tais metais pradėti ikiteisminiai tyrimai, iš kurių vienas – Klaipėdoje.

Pernai buvo gauta 16 pranešimų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, trimis atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai, Klaipėdos mieste – nė vieno.

Šiemet gauti devyni pranešimai, ikiteisminių tyrimų nepradėta.

Informacijos analizės skyriaus duomenimis, dėl veisyklų policijos registruojamų įvykių registre 2021 m. gauti keturi pranešimai, 2022 m. – vienas.

Klaipėdos apskrities policijos atstovės Andromedos Grauslienės teigimu, beveik visi pranešimai – Kretingos rajone. Klaipėdoje pranešimų apie veisyklas šiemet minėtame registre nebuvo.

VMVT skundų dėl veisyklų gauna dažniau negu pareigūnai.

„Pernai gavome 15 skundų dėl nelegaliai veisiamų ir parduodamų gyvūnų. Iš jų pasitvirtino 11. Šiais metais gavome du pranešimus, jie nepasitvirtino. Gyvūnų globėjai aktyviai dirba, stebi skelbimus internete: portaluose, socialiniuose tinkluose. Informaciją siunčia mums, kad mes patikrintume. Pagal nustatytas tvarkas vykdome patikrinimus, ar augintiniai teisingai veisiami, ar legaliai jais prekiaujama“, – paaiškino A. Bauža.

Šunys – lūžusiais kaulais

VMVT Klaipėdos departamento direktorius taip pat sakė, kad veisyklų bumas buvo 2020–2021 m.

2020-ųjų rugsėjį Kretingos rajone buvo surastos dvi nelegalios daugyklos. Buvo nustatyti ir žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai – kai kurie šunys – suluošinti, lūžusiais galūnių kaulais, pažeistais sąnariais. Taip pat nustatytas dokumentų klastojimas.

Veisyklose laikyti šunys buvo konfiskuoti.

Savininkė bandė susigrąžinti keturkojus, bet jie atsidūrė ir veikiausiai iki šiol yra gyvūnų prieglaudoje.

„Turėjome ypatingą Sniegiaus istoriją Kretingos rajone. Buvome teismuose. Teismo nuosprendį veisėja buvo apskundusi, kai konfiskavome 38 gyvūnus, bet pralaimėjo visus teismus, gavo baudų pagal ANK 127 ir 346 straipsnius“, – prisiminė A. Bauža.

Pagal nustatytą tvarką, gyvūnų konfiskavimo procese dalyvauja ir savivaldybė. Atimti gyvūnai atsiduria gyvūnų prieglaudose.

Apie registravimą žino ne visi

Vis dar yra fiksuojama atvejų, kai žmonės nežino, kad veisyklą reikia įregistruoti.

„Jeigu laikymo sąlygos atitinka ir žmogus nežinojo, nesuprato ar dėl kitų priežasčių neįregistravo veisyklos, tada atskiru sprendimu galime palikti gyvūnus be teisės juos parduoti“, – paaiškino A. Bauža.

Taip pat primenama, kad nuo 2021 m. gegužės 1 d. yra priimtas įstatymas dėl visuotinio augintinių ženklinimo.

Visi gyvūnai: šunys, katės, net šeškai turi būti registruoti ir suženklinti, o duomenys turi būti paskelbti Gyvūnų augintinių registre.

„Jeigu žmonės turi norą veisti, turi registruoti veisyklą ir tada įgis tam teisę. Jeigu vykdo ir komercinę veiklą, turi registruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai“, – priminė A. Bauža.

Realybė: įtarimą keliančių veislynų vis dar yra, tiesiog veisėjai tapo gudresni. Elijaus Kniežausko nuotr.

Norint įregistruoti veisyklą, reikia kreiptis į VMVT ir užpildyti specialią formą VMVT interneto svetainėje.

Tačiau užregistravus šią veiklą ir tapus oficialiu veislynu, veisėjai gali sulaukti VMVT specialistų patikrinimų.

Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, gyvūno laikytoju negali būti asmuo, kuris naudojo neteisėtus veiksmus, už kuriuos buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 str. 16 dalį ir gyvūnai iš jo buvo konfiskuoti.