- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Fiesta: Dragūnų kvartalo šventės dalyviai įrodė, kad kepsninėse kepama mėsa – joks blogis ar pavojus.
-
Linksmybės: kvartalo šventėje vaikai turėjo daug pramogų, kai kurie tėvai tuo metu tiesiog ilsėjosi.
-
Pavyzdys: Kopenhagoje daugybėje vietų žmonių patogumui įrengti stalai su juose įmontuotomis kepsninėmis.
-
Nemokamos pramogos – tik planuose ir svajonėse
Šilumos išsiilgę klaipėdiečiai jau žvalgosi, kur galėtų iškylauti. Kepamos mėsos ar dešrelių kvapas mieste kol kas reiškia, kad nepaisoma taisyklių, nes Klaipėdoje, pajūryje ar prie Dangės tokios iškylos kategoriškai draudžiamos.
Kepsninės – kiekviename kieme
Gyvendami vos už valandos skrydžio nuo Kopenhagos, galėtume iš kaimynų pasimokyti daugybės dalykų.
Danams jau senokai tapo kasdienybe dviračių takuose pakreiptos šiukšliadėžės, kad važiuojantiesiems būtų patogu įmesti šiukšlę.
Prie sankryžų dviračių takuose įrengtos pakylos kojai pasidėti – laukdami žalio šviesoforo signalo dviratininkai gali ant jų pasidėti koją nenulipdami nuo dviračio.
Yra ir šiukšliadėžių su specialiomis kišenėmis, į kurias galima įdėti superkamą gėrimų tarą, kad ją renkantiems žmonėms nereikėtų graibyti atliekose.
Viena labiausiai stebinančių ir labiausiai paplitusių rūpesčio savo miesto žmonėmis apraiškų Kopenhagoje – kone kiekviename kieme, parke, skvere ir net pačiame miesto centre ant kanalų krantinių stovintys suolai su stalais, kurių viduryje įrengtos metalinės grotelės, po jomis – metalo indas medžio anglims.
Taip miesto gyventojai čia pat gali surengti pikniką.
Klaipėdiečiai apie tokius dalykus kol kas gali tik pasvajoti.
Užtat garsėjame draudimų ir bausmių gausa.
Reikia prašyti leidimo
Klaipėda yra erdvus miestas, turintis gausybę skverų, ne vieną parką, atskirus mikrorajonus skiria tuščios erdvės, laisvų plotų esama ir tarp kai kurių namų.
Tačiau šiose erdvėse vietų klaipėdiečių iškyloms nėra.
Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovė Kristina Vintilaitė taip pat neprisiminė, kad atvirose erdvėse būtų mačiusi tokių įrenginių.
"Jeigu viešoje teritorijoje, kad ir daugiabučio namo kieme, būrelis žmonių sugalvotų ką nors drauge daryti, net jei tai yra šašlykų kepimas, jau galėtų būti vadinama renginuku, nepaisant to, kad komercijos tikslų čia nebūtų. Turime renginių organizavimo miesto viešosiose vietose taisykles. Ten labai aiškiai parašyta, kad priklausomai nuo renginio pobūdžio reikia laikytis tam tikrų reikalavimų", – aiškino K.Vintilaitė.
Kai kuriems paprastesniems renginiams leidimai išduodami labai greitai, o kitiems, sudėtingesniems, keliantiems pavojų dėl jame naudojamų priemonių, derinimas – sudėtingesnis.
Pasirodo, Klaipėdoje kol kas niekam nekilo noras kreiptis į Viešosios tvarkos skyrių prašant leidimo išsikepti šašlykų.
Miesto švaros ir tvarkymo taisyklės mieste draudžia kūrenti laužus, išskyrus tuos renginius, kuriems leidimas išduodamas, kai įsakymą pasirašo miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Aptardama galimybę miesto erdvėse naudoti kepsnines, Viešosios tvarkos skyriaus vadovė patikino, kad tokio draudimo taisyklėse nerado.
Pasak K.Vintilaitės, leidimų žmonės prašo net visiškai paprastiems dalykams.
Pavyzdžiui, mažutei vestuvių ar krikštynų ceremonijai surengti. Kuo didesnis renginys, tuo sudėtingesnės leidimų gavimo bei derinimo procedūros.
Kiekviename direktoriaus įsakyme yra nurodymas policijai užtikrinti viešąją tvarką, o kartais, kai leidžiama mieste sukurti laužą, prie jo budi ugniagesiai.
Visa tai puikiai žinoma miesto bendruomenių pirmininkams, bent kartą pabandžiusiems surengti savojo kvartalo šventę.
Pradėjus kepti, atvyko policija
Sekmadienį Bomelio Vitės kvartalo gyventojai ketina drauge švęsti Atvelykį.
Tačiau kviesdami kaimynus, organizatoriai net neužsimena apie dešrelių kepimą ar kepsninių pastatymą.
"Ką jūs, turiu karčios patirties su kepsnine, todėl net nesvarstėme tokio dalyko. Prieš gerokai metų su kaimynais pasistatėme kepsninę atvirame plote, atokiai nuo uosto tvoros. Netrukus atvažiavo uosto policijos pareigūnai ir liepė tuojau pat viską užgesinti. Žinau, kad ir šventėje, net jeigu pasistatytume kepsnines atokiau nuo namų, atsirastų nepatenkintų žmonių. Todėl šios minties atsisakėme", – pasakojo viena šventės rengėjų Rita Kuprelienė.
Panašios šventės sumanytojas ir rengėjas, buvęs Dragūnų kvartalo seniūnaitis Aurimas Mockus atviravo 2014 m. Dragūnų fiestoje kartu su kaimynais įrengęs kepsninę ir kepęs šašlykus.
"Žmonėms to reikia. Nelabai ko klausėme, bet pasirūpinome saugumu. Turėjome mobiliąsias kepsnines, jas pasistatėme truputį atokiau, ant kalniuko, visiems buvo saugu, niekas nenukentėjo, visi buvo laimingi ir patenkinti. Juk suaugę žmonės", – pasakojo A.Mockus.
Piknikams vietų pakanka
Mintį įrengti vietas piknikams A.Mockus puoselėja jau seniai.
Dar prieš kelerius metus jis siūlė bendruomenių fondų pinigus panaudoti įrengiant poilsio vietas su kepsninėmis prie Svijanės ežero, klaipėdiečių vadinamo Mumlaukio vardu.
Jeigu prie jo atsirastų pavėsinės su kepsninėmis ir suolais, miesto žmonės turėtų dar vieną vietą poilsiui gamtoje, o kartu – miesto ribose.
Aktyvus klaipėdietis įsitikinęs, kad tokios poilsio vietos galėtų atsirasti ir prie kitų vandens telkinių: Dangės upės, Malūno, Žardininkų, Draugystės parko tvenkinių.
Reikėtų galvoti, kaip tai saugiai įgyvendinti, o ne drausti ir bausti.
"Užsienyje net nacionaliniuose parkuose tokių kepsninių esama. Esu matęs informacines lentas prie jų, kur parašytas reikalavimas įspėti atsakingus asmenis. Žmonės pasirašo, kad yra susipažinę su elgesio taisyklėmis šioje vietoje ir įsipareigoja palikti ją tvarkingą. Mūsų valdininkai vis kalba, kad benamiai siaubtų tokias vietas. Nesąmonė, tokie žmonės vengia viešų vietų. Taip pat buvo kalbama, kai miške darėme treniruoklių aikšteles, bet gyvenimas parodė, kad visi įrenginiai tebestovi iki šiol, – kalbėjo A.Mockus. – Reikėtų galvoti, kaip tai saugiai įgyvendinti, o ne drausti ir bausti. Būdų tai padaryti visada galima rasti, reikia tik noro ir valdžios pagalbos, o kai kuriais atvejais reikia tiesiog negniuždyti žmonių iniciatyvos. Kalbos apie galimus gaisrus irgi nėra logiškos. Juk Plateliuose stovyklaujantys žmonės kepa mėsą tarp medžių įrengtose kepsninėse ir miško nepadega. Galima įrengti dėžutes su smėliu, jei kiltų grėsmė, jį galima panaudoti liepsnoms gesinti."
Pajūris – tik kaitintis
"Pajūrio pliažuose tokių vietų nėra. Net taisyklėse parašyta, kad laužų kūrenti negalima. Jei neklystu, vienintelė tokia vieta yra trečiajame Smiltynės kilometre miškininkų įrengtoje poilsio aikštelėje, – tikino biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" vadovas Virginijus Urbonas. – Kartą tokią pramogą sugalvojusius žmones užklupo ugniagesiai. Pamatė dūmus ir atskubėjo. Todėl, jei kas sugalvotų ką panašaus pakartoti, šventę gali sugadinti gaisrininkai. Paplūdimių prieigose visur yra įrengti ženklai, draudžiantys kūrenti laužus. Jei kokia nors proga užkuriame ugnį, tokius renginius deriname su ugniagesiais."
Turėdami itin trumpą pajūrio juostą ir labai jautrų gaisrams mišką šalia paplūdimio, gamtosaugininkai ir ugniagesiai neleidžia kurti atviros ugnies, netoleruotų ir kepsninių naudojimo.
V.Urbonas vardijo, ką galima veikti Lietuvos pajūryje: sportuoti, maudytis, bėgioti, kaitintis, grožėtis gamta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą6
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!5
1. Jei perkate naujas padangas parduotuvėje ir servise, ten galite nemokamai atiduoti ir senąsias. Tik turi atitikti perkamų–paliekamų padangų kiekis ir tipas: jei perkate lengvojo automobilio padangas, traktoriaus ar sunkvežimio padangų palikti n...
-
„Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje4
Milijonai keleivių, šimtai tūkstančių transporto priemonių. Praėję metai bendrovei „Smiltynės perkėla“ buvo darbingi ne vien perkėlimų skaičiumi. Ilgametes marių laivybos tradicijas puoselėjanti įmonė įgyvendina ambicingus p...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais7
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras10
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“1
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
Klaipėdoje – pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos centras5
Klaipėdoje duris atvėrė jau ketvirtasis Lietuvoje JAV pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos IAA aukcionų centras, kuriame automobilių prekybos verslu užsiimančios įmonės ir privatūs pirkėjai nuo šiol gaus užtikrintą paslaugą, impor...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas18
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas4
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...