Atsakomybė – nuo 14 metų

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos ir šeimos skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Edita Kučinskienė, vadovaujanti ir Vaiko gerovės komisijai, teigė, kad dažniausiai tenka analizuoti atvejus, kurie susiję su vaikų nusikalstamumu.

„Vaikų nusikaltimų pobūdis įvairus. Tarp vaikų yra nemažai ir Kelių eismo taisyklių pažeidėjų. Pavyzdžiui, važinėja paspirtukais be šalmo, paspirtukai neretai būna galingesni nei leista nepilnamečiams. Tačiau dominuoja vagystės. Be to, vaikai nemoka spręsti tarpusavio konfliktinių situacijų, jie dažniausiai kumščiais aiškinasi nesutarimus. Tai yra vienas dažnesnių nusižengimų“, – teigė E. Kučinskienė.

Koordinatorė neišskyrė kurios nors vienos ugdymo įstaigos Klaipėdoje, kur tokių pažeidėjų yra daugiausiai.

Baudžiamoji atsakomybė už fizinio smurto sukėlimą taikoma nuo 14 metų.

Nusižengėlių klausimus, kurie neturi 14 metų, paprastai nagrinėja Vaiko gerovės komisija.

Įsigaliojus įtraukiajam ugdymui mokyklose, problemų, įskaitant vaikų tarpusavio santykius, padaugėjo.

„Kai mokyklose padaugėjo vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, dirbti tapo sunkiau. Ir tai yra faktas. Situacijų būna įvairių, jas sprendžiame. Kai kuriais atvejais nebeužtenka mokyklos pagalbos, reikia ir išorinių paslaugų, ir pagalbos vaiko šeimai“, – teigė E. Kučinskienė.

Sukrėtė išskirtinis atvejis

Prieš dvi savaites vienoje uostamiesčio progimnazijoje visą Lietuvą šokiravo atvejis, kai penktokas spyrė socialinei darbuotojai ir bandė ją smaugti.

Tuomet nukentėjusioji, suteikus medicininę pagalbą, išleista gydytis į namus.

Pareigūnai surinko medžiagą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Neoficialiomis dienraščio žiniomis, po to incidento vaikas mokykloje daugiau nepasirodė. Kur jis yra, kol kas neaišku.

Jo bendramokslių tėvai socialiniuose tinkluose iškart po išpuolio paviešino ne tik daugybę kitų smurto atvejų, kai vaikas esą skriaudė kitus mokinius, bet ir reikalavimus dėl jų pačių vaikų saugumo garantijų ateityje.

„Mes reikalaujame, kad būtų nubaustas atsakingas asmuo už jau padarytus nusikaltimus – ne sergantis vaikas, o jo integraciją prižiūrinti mama. Reikalaujame griežto šios moters veiksmų ir neveiklumo įvertinimo bei nuolatinės kontrolės. Tai, kas vyksta – nenormalu. Kiekvieną dieną mes, tėvai, gauname vis naujus pavojų signalus, kurių šiandien stengiatės nematyti ir negirdėti, permetinėdami atsakomybę vieni kitiems“, – rašė progimnazijos, kurioje mokėsi smurtu pagarsėjęs penktokas, moksleivių tėvai.

Ši istorija – dar be pabaigos.

Remiasi policijos algoritmais

Pasitaiko, kai ir vadinamųjų gerų šeimų vaikai elgiasi agresyviai, kaip ir socialinės rizikos šeimų atžalos.

Teigiama, kad daugiausiai nusikalstančių vaikų yra iš tokių šeimų, su kuriomis nedirba nei socialiniai darbuotojai, nei kiti specialistai.

E. Kučinskienė neslėpė, kad Vaiko gerovės komisijų posėdžių skaičius pastaraisiais metais gerokai išaugo.

„Policijos algoritmas yra toks – dėl vieno Baudžiamojo kodekso pažeidimo policija į mus kreipiasi iš karto, jei tai yra administracinės teisės pažeidimai, į mus kreipiamasi po dviejų tokių vaiko nusižengimų. Todėl tie skaičiai yra nemaži. Pernai per metus posėdžiavome 37 kartus, dažniau nei kas antrą savaitę“, – pastebėjo E. Kučinskienė.

Koordinatorė pripažino, kad Vaiko gerovės komisijos posėdžių, lyginant su 2023 metais, pernai padaugėjo.

Tai siejama su tuo, kad mokyklos buvo įpareigotos pranešti apie kiekvieną vaiko teisių pažeidimą.

„Visais atvejais posėdžiuose turi dalyvauti vaikas ir jo tėvai. Būna, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikia raštą, kad vaikui posėdyje dalyvauti nereikėtų dėl emocinių dalykų ar panašiai. Bet tai atsitinka retai. Ar kas nors keičiasi po mūsų svarstymų Vaiko gerovės komisijoje? Vienkartinių atvejų, ko gero, yra didžioji dalis, kai kartą apsvarstytas vaikas daugiau į mūsų akiratį nepakliūna, bet yra tokių, kurie posėdžiuose svarstomi ne kartą“, – teigė E. Kučinskienė.

Vaikai nemoka spręsti tarpusavio konfliktinių situacijų, jie dažniausiai kumščiais aiškinasi nesutarimus.

83 ikiteisminiai tyrimai

Ne kartą Vaiko gerovės komisijoje svarstyti nepilnamečiai dažniausiai nusikalsta dažniau, tad jie būna žinomi ir pareigūnams.

Kai už nepilnamečio veiksmus gresia baudžiamoji atsakomybė, tuo jau užsiima policija.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, per 2024 m. Klaipėdoje buvo registruota 198 nusikalstamos veikos, kurias galbūt padarė nepilnamečiai asmenys, dėl 83 nusikalstamų veikų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Daugiausia ikiteisminių tyrimų buvo pradėta dėl nepilnamečių įvykdytų vagysčių (23 atvejai), fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (18 atvejų) ir neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (14 nusikalstamų veikų).

2023 m. uostamiestyje buvo registruota 219 nepilnamečių įvykdytų nusikalstamų veikų, iš jų dėl 102 buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Daugiausia ikiteisminių tyrimų tuomet pradėta dėl vagysčių (60 nusikalstamų veikų), dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (16 nusikalstamų veikų) ir dėl viešosios tvarkos pažeidimų (9 nusikalstamos veikos).

Patys yra ir aukos

Tačiau yra ir kita juodoji nepilnamečių gyvenimo pusė, kai vieni vaikai nusikalsta, o kiti tampa ne tik bendraamžių, bet ir suaugusiųjų smurto aukomis.

Pernai per visus metus vaiko teisių gynėjai Klaipėdoje sulaukė beveik 3 tūkst. pranešimų dėl vaiko teisių pažeidimų, tai yra vidutiniškai po 8 kasdien.

Pernai uostamiestyje 171 vaikas patyrė smurtą. Iš jų 145 vaikai patyrė fizinį, 15 – psichologinį smurtą.

Dažniausiai nuo fizinio smurto nukentėjo berniukai – 97 vaikai, mergaičių, kurios patyrė fizinį smurtą, buvo 48.

Devyni vaikai patyrė seksualinį smurtą – 8 mergaitės ir vienas berniukas, nukentėjusiųjų amžius – 7–17 metų. Dažniausiai nuo seksualinio smurto Klaipėdoje pernai nukentėjo 10 metų vaikai.

Pernai Klaipėdos vaiko teisių gynėjams 306 kartus vaikams teko užtikrinti saugią aplinką.