Beje, grybus iki šiol renka Klaipėdos ir Plungės rajonų gyventojai, jų Neringos kopose aptinka ir poilsiautojai.

Lietuviškai juodkotėmis ugniabudėmis vadinamų grybų pajūrio grybautojai randa vis dažniau. 2018 m. sausį viena klaipėdietė šiuos grybus rinko Palangos centre, prie pat tilto.

Šį kartą grybautojai juodkočių ugniabudžių pastebėjo Pirmosios Melnragės kopose.

"Stovėjome, gėrėjomės jūra nuo apžvalgos aikštelės, atsisukome į už aikštelės augančius karklus ir išvydome oranžinės spalvos grybus", – pasakojo grybautoja Ina.

Nustebau, kad netikėtai pasisekė pajūrio kopose.

Poilsiautojus nustebino tai, kad smėlyne esančiame karklyne jie aptiko didoką šių grybų augavietę.

"Žmonės socialiniame tinkle rašė, kad šių grybų reikia ieškoti lapuočių miškuose. Mes žvalgėmės pajūrio miške, bet daugiau neradome. Matyt, pušynai tikrai nėra jiems tinkami. Šiemet pirmą kartą išgirdau apie tokius grybus, augančius tik žiemos mėnesiais, todėl specialiai susiruošiau jų pasižvalgyti miške. Nustebau, kad netikėtai pasisekė pajūrio kopose", – įspūdžiais dalijosi grybautoja Ina.

Juodkotė ugniabudė, žieminis kelmutis – šalmabudinių šeimos, ugniabudžių genties grybų rūšis. Šiuos grybus lengva atpažinti iš oranžinės ar geltonos spalvos. Šių grybų kotai – juodos spalvos. Vaisiakūniai – vidutinio dydžio.

Kai kurie grybautojai tikina, kad šie grybai gali būti tikra panacėja. Esą jie padeda įveikti vėžį ir yra natūralus sveikatos šalinis, neva turi daugybę naudingų savybių – stiprina imuninę sistemą, padeda sergant kepenų ir skrandžio ligoms, kontroliuoja cukraus kiekį kraujyje, užkerta kelią žarnyno problemoms. Taip pat esą reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, gydo padidėjusį kraujospūdį, netgi stabdo senėjimo procesus.

Tačiau mikologai šį mitą neigia, tikindami, kad nė vienas grybas vėžio neįveiks, o šie grybai turi tiek pat maistingųjų medžiagų, kiek ir visi kiti.