Nidos bendruomenė sekmadienį ne tik paminėjo unikalios Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčios 10-mečio jubiliejų, bet ir pagerbė buvusį legendinį Neringos merą, kurio iniciatyva maldos namai ir buvo pastatyti.

„Tokia bažnyčia, kokią turi Nida, yra vienintelė Europoje ir ji atsirado S.Mikelio iniciatyva. Jis sugebėjo įtikinti ir kitus politikus, kad reikia skirti pinigų maldos namų statybai, pats ieškojo vietos su tinkama aura, rėmėjų. Nenuostabu, kad padarytas toks darbas, nes S.Mikelis visą savo meilę atidavė Nidai ir Neringai“, - kalbėjo dabartinis Neringos meras Darius Jasaitis.

Jis, vicemeras Vigantas Giedraitis, Neringos savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas, kiti savivaldybės tarybos nariai, S.Mikelio artimieji sekmadienį susirinko prie jo kapo Nidos etnografinėse kapinaitėse pagerbti legendinio mero atminimo.

S.Mikelis mirė 2006 metų kovą. Šiemet gegužės 1 dieną jam būtų sukakę 60 metų.

Greta S.Mikelio Nidos etnografinėse kapinaitėse yra architekto Algimanto Zavišo kapas. Jis sykiu su S.Mikeliu maždaug penkerius metus ir ieškojo vietos bažnyčiai, ją projektavo, bet nespėjo baigti. Jo darbus perėmė architektas Ričardas Krištopavičius.

„Kuršių nerijoje nebuvo nė vienos katalikų bažnyčios, o nesinorėjo būti kažkokiais dalininkais ar kampininkais ir glaustis kituose maldos namuose. Todėl S.Mikelis ir ėmė rūpintis, kad Nidoje būtų pastatyta katalikams skirta bažnyčia. Dabar jau švenčiame jos dešimtmetį. Tikiu, kad šie maldos namai gyvuos dar ne vienerius metus, nes jie tikrai yra bendruomenės traukos centras“, - teigė Nidos parapijos kunigas Rimvydas Adomavičius.

Neringos bendruomenė sekmadinį ne tik paminėjo Nidos Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčios jubiliejų, bet ir iškilmingai pagerbė S.Mikelio atminimą.

Kopų gatvėje, prie namo, kuriame S.Mikelis gyveno ne vienerius metus ir praleido paskutiniąsias dienas buvo atidengta jam skirta atminimo lenta.

Ji – išskirtinė. Kūrinio autoriai – klaipėdietis menininkas Vytautas Karčiauskas ir Prancūzijoje gyvenanti vitražistė Laura Potet.

Atminimo lenta nuo kitų skiriasi tuo, kad joje nėra bareljefo. Tai – tarsi paveikslas. „Ši kompozicija vadinasi „Simfonija“. Tai simfonija ir S.Mikeliui, ir Neringai, ir Lietuvai. Smagu, kad prisimename žmones ir būtent per jų darbus. Esu įsitikinęs, jog S.Mikelio darbai tikrai turi būti tęsiami“, - ceremonijoje kalbėjo V.Karčiauskas.

Jam antrino S.Mikelio sūnus Dovydas, kuris dabar yra Neringos savivaldybės tarybos narys. Jo iniciatyva ir buvo sukurta tėčiui skirta atminimo lenta.

„Neringa šiai dienai tikrai tampa rezervatu. Namai griaunami, naujos statybos nevyksta, plėtra sustojusi tiek gyventojų, tiek verslo prasme. Tėtis visada kalbėjo tik apie turizmo plėtrą, nes kitų pragyvenimo šaltinių neturime. Todėl Neringa jam ir buvo tapusi per maža realizuoti savo idėjas. Todėl jis ir išėjo dirbti į Seimą, kad galėtų pabaigti rimtuosius darbus – atgaivinti Nidos oro uostą, pasirūpinti tilto arba tunelio tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos statybomis. Esu įsitikinęs, jog visus šiuos darbus tiesiog privalu tęsti“, - tvirtino D.Mikelis.

Nidos bendruomenei šventiškumo jausmą sustiprino tai, jog šventas Mišias, skirtas Nidos katalikų bažnyčios jubiliejui, aukojo Telšių vyskupas Linas Vodopjanovas. Jis pats yra gimęs Nidoje, čia baigė vidurinę mokyklą.

Sutapimas – vyskupas pats prieš kelias dienas atšventė jubiliejų, jam sukako 40 metų. Todėl nidiškiai nepraleido progos savo kraštiečio pasveikinti, apibėrė jį linkėjimais, o Neringos meras D.Jasaitis vyskupui įteikė Neringos garbės ženklą.

„Būkite visi palaiminti“, - dėkingas buvo L.Vodopjanovas.