- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Spalvos: marių pakrantės akmenys stebina savo spalva. Atrodo, kad juos nubalino druskos.
-
Spalvos: marių pakrantės akmenys stebina savo spalva. Atrodo, kad juos nubalino druskos.
-
Spalvos: marių pakrantės akmenys stebina savo spalva. Atrodo, kad juos nubalino druskos.
-
Spalvos: marių pakrantės akmenys stebina savo spalva. Atrodo, kad juos nubalino druskos.
Ventės rage akį traukia lyg nuo druskų pabalę pakrantės akmenys. Nejaugi sūrus jūros vanduo taip įsiskverbė į marių gilumą, kad druska nubalino pakrantes? Specialistai ramina – nors sūrus vanduo ir skverbiasi į marias, pakrantė pabalo ne nuo jo.
Kalti dumbliai
"Veikiausiai pakrantės akmenys pabalo dėl marių dumblių. Vasarą paprastai jie būna žalios spalvos, nusėda ant akmenų, o, atsitraukus vandeniui, saulė juos išbalina. Tai tikrai ne druska. Dumbliai žūsta ir pradeda irti, skaidytis, netekę chlorofilo jie pabąla", – paaiškino Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.
Biologas pridūrė, kad gyventojams kilęs klausimas dėl druskingo vandens nėra be pagrindo.
Įvyko didelių pakitimų.
"Jei kas pasakytų, kad jūros vanduo nesiskverbia į marias, užginčyčiau. Mokslininkai šią problemą žino. Ateityje ji turės sprendimą", – kalbėjo R.Dailidė.
Užtvenks prataką
Biologas ragino pažvelgti į Klaipėdos uosto bendrąjį planą.
"Dėl uosto pietinės dalies plėtros marių vandens protaka ties Kiaulės Nugara bus užbetonuota. Daug kam žandikauliai atviptų, jei tik pasidomėtų. Mariose farvateris driekiasi palei Smiltynę. Šiuo metu ties Kiaulės Nugara, žemyninės dalies pusėje, yra vandens protaka, šioje vietoje dažnokai įstringa girti jachtininkai. Bet ateityje šios protakos neliks. Čia plėsis uostas", – pasakojo R.Dailidė.
Dėl uosto plėtros turėtų sumažėti sūraus vandens patekimas į marias.
Remigijus Dailidė / Vytauto Liaudanskio nuotr.
"Sūraus vandens įtaką mariose jau matome. Labai sumažėjo gėlavandenių augalų, kurie nemėgsta druskingumo. Šiaurinėje marių dalyje, už Kiaulės Nugaros, šių augalų buvo tikri sąžalynai. Kai tik išgilino uostą, tų augalų nebeliko. Su žiburiu jų neberasi. Liko augti tik tie vandens augalai, kurie pakelia nedidelį druskingumą", – tikino R.Dailidė.
Akvariumuose – jūros vanduo
Biologas tikino, kad augalų rūšys prisitaikė, augimvietės traukėsi gilyn į marias. Atitekantis sūrus vanduo maišosi su marių gėlu vandeniu.
"Kai kurios žuvys, kurios pakenčia tiek gėlą, tiek sūrų vandenį, puikiai gyvena. Pavyzdžiui, upinė plekšnė Nemunu pakyla net iki Jurbarko. Sykai taip pat nereaguoja į druskingumą. Jiems gėlas vanduo reikalingas tik nerštui, o šiaip jie gyvena ir Baltijos jūroje. Mūsų žuvys tam tikrą druskingumo lygį pakenčia. Jūros muziejuje mes žuvis laikome šešiose promilėse. Akvariumuose – juk jūros vanduo. Ir joms nieko, puikiai gyvena", – pastebėjo biologas.
Baltijos jūros druskingumas prie mūsų krantų siekia apie 6–8 promiles.
"Tokios upelių žuvys kaip rainės, kurios yra visiškai gėlavandenės, puikiai gyvena jūros vandenyje. Puikiai jaučiasi aukšlės. Jūros vandenyje gyvena ir gružliai, karpinių šeimos žuvys, liaudyje dar vadinami kilbukais", – pasakojo R.Dailidė.
Dėl sūraus vandens prietakos į marias žuvų ryšių pasikeitimų neturėtų įvykti. Tačiau druskingumas gali pražudyti smulkesnius vandens gyvūnus.
Šalto vandens įtaka
"Aš nepritariu minčiai, kad druskingumas esą stumia žuvis į Rusijos pusę. Biologiškai taip neturėtų būti. Žuvis į marių gilumą gali stumti ne sūrus, o šaltas vanduo. Pavasarį marioms įšilus iki 10–13 laipsnių, šiaurės vakarų vėjai atgena labai šaltą vandenį. Žuvims tai stresas, jos gali trauktis", – savo versiją dėstė R.Dailidė.
Pavasariais yra pasitaikę ir įtartinų suaugusių žuvų kritimų.
"Krisdavo sterkai ar karšiai. Mokslininkai juos tyrinėjo, jokių ligų nerado. Gali būti, kad tai susiję su terminiu šoku", – svarstė R.Dailidė.
Tačiau dėl pagilintos uosto įplaukos biologas mato tam tikrų pokyčių.
"Pagilinus farvaterį, visos srovės, kurios buvo ties Smiltyne, pradingo. Pasikeitė dugno reljefas ir neliko natūralių žuvų buveinių. Uoste nebeliko žuvų. Nebeliko ungurių, kurie dabar traukia tiesiai į jūrą. Žvejams mėgėjams Smiltynėje nėra ką veikti. Žvejoti čia galima tik per didžiąją žuvų migraciją. Įvyko didelių pakitimų", – pastebėjo biologas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Alytaus kolegija siekia prisijungti prie Klaipėdos universiteto1
Alytaus kolegija siekia prisijungti prie Klaipėdos universiteto (KU). ...
-
Gyventojai sukilo prieš ryšio bokštą: prasidėjus statyboms, ėmėsi piketų27
Klaipėdos rajone žmonės priešinasi telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ ryšio bokšto atsiradimui. Įmonė suplanavo investicijas, pradėjo statybas, o tuomet gyventojai surengė piketą. ...
-
Darbai Vingio pasaže – iki rugsėjo10
Vingio pasaže vis nesibaigia tvarkymo darbai. Gyventojai jau ėmė kalbėti, kad neva dirbama per lėtai, rezultatų beveik nematyti. Tačiau Klaipėdos savivaldybės atstovai tikino, kad darbai tikrai vyksta, visus juos tikimasi užbaigti iki vasaros pradži...
-
Šišioniškių tarmė – dar gyva
Žmonių, kurie kalba Pamario krašto tarme, vis mažėja, išsaugoti unikalią šnektą darosi vis sudėtingiau. Klaipėdos krašte anksčiau paplitusi šišioniškių tarmė yra gyva ne tik knygose, ją saugo ir nedi...
-
Vyksta dar viena klaipėdiečių apklausa4
Prieš aštuonerius metus Klaipėdos savivaldybės taryba buvo patvirtinusi miesto tikslinę teritoriją, kurioje į infrastruktūrą bei paslaugas buvo investuojamos europinės lėšos. Tuomet buvo apklausiami aplinkiniai gyventojai, kurių ...
-
Atnaujintoje Melnragės bibliotekoje – šventė
Melnragės centre esantis pastatas nušvito naujomis spalvomis – po daugiau nei metus trukusio kapitalinio remonto bendruomenei duris atvėrė modernizuotas Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinys. Atnaujintame pastate sur...
-
A. Petrošius neatsisako idėjos atidaryti visą parą veikiančią biblioteką7
Buvusio kandidato į Klaipėdos merus Audriaus Petrošiaus tikslas – mieste atidaryti visą parą veikiančią biblioteką. Rinkimams pasibaigus politikas tikina, kad jis vis tiek sieks šį tikslą įgyvendinti. ...
-
Gripo rodikliai uostamiestyje vėl auga
Klaipėdoje ūgtelėjo sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Numanomos priežastys – higienos reikalavimų nesilaikymas, nesiskiepijimas, taip pat oro temperatūros svyravimai, lemiantys staigesnius per...
-
Sezonas prasideda: naudotas padangas galite atiduoti nemokamai1
Nuo balandžio 1 d. Lietuvoje vėl galima važinėti su vasarinėmis padangomis. Lietuvoje sukurta tokia sistema, kad gyventojams būtų patogu naudoti nebetinkamas padangas atiduoti nemokamai. ...
-
Kuršių nerijoje – pavasario ženklai1
Baigiantis kovui, Kuršių nerijoje kasdien apsireiškia vis daugiau pavasario pranašų: sugrįžo pempės, triukšmauja margieji geniai ir juodosios meletos. Pradėjo perėti jūriniai ereliai, didieji kormoranai, lizdų tvarkymą ir ...