Nuo šlapimo nelaikymo išvaduoja operacija

Urologas yra vyrų gydytojas. Tokia klaidinga nuostata yra įsigalėjusi visuomenėje, ypač tarp moterų. Tačiau urologai joms gali padėti atsikratyti nepatogių sveikatos bėdų.

Padėti įmanoma

Klaipėdos universitetinės ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas Raimondas Venckus paneigė visuomenėje įsigalėjusią nuomonę – gydytojas urologas nėra vien vyrų gydytojas.

Jis pastebi, kad daugelis moterų tradiciškai mano, jog esant šlapinimosi sutrikimams dėl dubens organų pakitimų būtina kreiptis tik į ginekologą. Šlapinimosi sutrikimus diagnozuoja bei gydo ir gydytojai urologai. Tad moterims būtinas kompleksinis ir įvairiapusis ginekologinis bei urologinis ištyrimas.

Pasak R.Venckaus, kita plačiai paplitusi klaidinga nuomonė, jog moteriai senstant šlapimo nelaikymas yra normalus reiškinys ir jo neįmanoma išgydyti.

„Šiuo metu šlapimo nelaikymas visiškai išgydoma liga, leidžianti moteriai gyventi nesinaudojant įklotais. Didžiąją dalį moterų galima sėkmingai išgydyti“, – patikino vedėjas.

Vaistai nėra efektyvūs

Pasak R.Venckaus, dažniausia uroginekologinė liga – šlapimo nelaikymas. Pagal statistiką Lietuvoje šlapimo nelaiko apie 200 tūkst. žmonių. Šlapimo nelaikymu dažniausiai serga moterys, o vyrus dažniau vargina sutrikęs išsišlapinimas.

Dažniausia moterų šlapimo nelaikymo priežastis – šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu. Jis pasireiškia tuo, jog nors moteris nenori šlapintis, fizinio įsitempimo metu (kosint, čiaudint, sunkiai keliant ir pan.) prateka šlapimo.

Negalėdamos suvaldyti šlapinimosi, moterys priverstos nuolat naudotis įklotais. Kaip paaiškino gydytojas, šlapimo nelaikymo fizinio krūvio metu priežastys susijusios su anatominiais pokyčiais moters dubenyje, dažniausiai dėl šlapimo pūslės nusileidimo.

Anatominių organų pokyčių atsiranda po gimdymų, ypač daugkartinių, ginekologinių operacijų, tarpvietės traumų, nutukimo, sunkaus fizinio darbo.

Pasak urologo, kadangi šios šlapimo nelaikymo formos priežastis yra anatominė, gydymas vaistais neefektyvus. Tinkamiausias gydymo būdas – operacija. Jos metu šlapimo pūslės kaklelis sugrąžinamas į anatomiškai taisyklingą padėtį, kuri garantuoja pakankamą šlapimo pūslės sfinkterio suspaudimo jėgą.

R.Venckus pasakojo, kad istoriškai buvo pasiūlyta daug operacinių būdų: koreguoti šlapimo pūslės kaklelį per makštį, vėliau – pjūviais per apatinę pilvo dalį.

Vystantis technologijoms sukurtas minimaliai invazyvus šios šlapimo nelaikymo formos gydymo būdas. Jis efektyvus ir mažiau traumuoja moterį.

„Šios operacijos principas pagrįstas polipropileninės juostelės pravedimu po moters šlaple bei atstatant teisingą šlapimo pūslės kaklelio padėtį“, – detaliau paaiškino urologas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje šios operacijos tapo kasdienėmis, o jų gydymo rezultatai – džiuginantys.

Gydymas priklauso nuo laipsnio

Antra pagal dažnumą uroginekologinė liga – tarpvietės prolapso liga. R.Venckus paaiškino, kad sutrikus laikomajai sistemai, garantuojančiai normalią dubens organų padėtį, gimda, makštis ir šalia jų mažajame dubenyje esantys organai gali slinktis žemyn.

Makšties siena, gimda nusileidžia, priartėja prie lytinio plyšio ir pro jį išlenda – taip susidaro organų prolapsas. Kai dubens organai pasislenka žemyn dar labiau, pro lytinį plyšį palaipsniui išvirsta visa makštis.

Dubens organų prolapsas nustatomas 12–30 proc. visų kelis sykius gimdžiusių ir 2 proc. negimdžiusių moterų. Ši liga labai dažnai sukelia šlapimo nelaikymą.

Kaip paaiškino vedėjas, kai tarpvietės prolapsas būna nedidelio laipsnio, moteriai rekomenduojama mesti svorį, fizioterapinės procedūros, mažojo dubens raumenyno mankšta.

Esant žymiam tarpvietės prolapsui, vienintelis efektyvus gydymas – operacija. Šios ligos atveju taikomos priekinės ar užpakalinės makšties sienelių įplėšų, makšties sienelių susiuvimai, gimdos pašalinimas, Mančesterio operacija, kai pašalinamas gimdos kaklelis ir susiuvami pagrindiniai gimdos kaklelio raiščiai.

R.Venckus atkreipė dėmesį, kad dažnai operacija nepašalina dubens organų slinkimo žemyn priežasties, nes sutvarkyti anatominiai pokyčiai gali atsinaujinti arba, pataisius vieną defektą, naujoje vietoje gali atsirasti kitas. Tad siekiama sukurti operacinį metodą, kurio metu makšties sienelė būtų fiksuota prie anatominės struktūros, kuri moteriai senstant nekinta.

Nutylima problema

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje įsisavintos naujo tipo operacijos dėl tarpvietės prolapso. Jos metu laparoskopiškai mažajame dubenyje naudojant polipropileninį tinklelį makšties priekinis ir užpakalinis paviršius fiksuojamas prie kryžkaulio raiščių. Ši operacija turi mažiau recidyvų. Jos metu nereikia šalinti gimdos, jei ji nėra pakitusi dėl ligos.

Literatūroje yra paskelbta mokslinių išvadų, kad, pašalinus gimdą, mažėja moterų pasitenkinimas lytiniu gyvenimu.

Abi šias ligas kontroliuoti pačiai moteriai galimybių praktiškai nėra.

Pasak R.Venckaus, visame pasaulyje ir Lietuvoje daugybė moterų vargsta dėl šios „intymios“ problemos. Dauguma jų nekalba šia tema nei tarpusavyje, nei su savo gydytoju.

„Tai didžiulė klaida. Kiekviena moteris nusipelno visaverčio gyvenimo ir turėtų nesigėdyti kreiptis į gydytoją bei kartu rasti tinkamiausią sprendimą, gydant dubens organų nusileidimą ir šlapinimosi sutrikimus“, – mano vedėjas.