Butą saugojo anūkei

Būstą šeimai nuomojusi garbaus amžiaus klaipėdietė Stanislava jau trejus metus neturi ramybės.

Pradžioje atrodžiusi padori ir sąžininga nuomininkų šeima liko skolinga kelis tūkstančius eurų. Šiuos pinigus būsto savininkei teko prisiteisti bylinėjantis teisme.

Tačiau šeimininkės naudai priimtas teismo sprendimas nepabaigė šios istorijos. Moteris neatgavo pinigų ir veikiausiai neatgaus.

Prisimindama viską, kas atsitiko per kelerius pastaruosius metus, ji įsitikinusi, kad daug neteisybių patyrė dar ir todėl, kad valstybė saugo nesąžiningų žmonių interesus, o nukentėjusieji dar kartą patiria nuostolių, kai kreipiasi į teisininkus ir antstolius.

Stanislava turi trijų kambarių butą, kurį svajoja išlaikyti ne vienus metus užsienyje gyvenančiai anūkei.

Moteris viliasi, kad vieną dieną vaikaitė grįš ir turės kur gyventi.

Begalinis močiutės rūpestis atsisuko prieš ją pačią, nes butas jai atnešė ne pelno, o daug nuostolių bei skaudžių išgyvenimų.

"Viena yra pinigai, bet tokiose situacijose, kaip mano, niekas nesidomi, kiek tenka išgyventi. Atvirai sakau: man ši istorija suėdė sveikatą. Ir ne tik man. Sūnus su žmona labai jaudinosi dėl tokios neteisybės. Marti mirė, sūnus praėjusią savaitę pateko į ligoninę. Gydytojas pasakė, kad ir ši liga nuo nervų. Norėčiau, kad tokius apgavikus baustų kaip kriminalinius nusikaltėlius", – piktinosi 81-erių klaipėdietė Stanislava.

Pardavė brangesnius daiktus

Kai trijų asmenų šeima prieš trejus metus išsinuomojo Stanislavos būstą, moteris pamanė, kad pagaliau baigėsi jos vargai.

Mat ankstesni nuomininkai vis iškrėsdavo eibių. Tai sulaužydavo baldus, tai pabėgdavo nesumokėję.

Šeima atrodė padori, vyras ir žmona dirbo, sūnus tuo metu dar mokėsi.

Svetlana (toks nuomininkės vardas) tikino turinti antgamtinių galių, mokanti diagnozuoti ligas ir žinanti, kaip pagelbėti sergantiesiems.

Nuomininkė džiūgavo apsigyvenusi būste su gera aura, žadėjo šeimininkei bei jos marčiai pagelbėti įveikiant ligas.

Problemos dėl šių žmonių prasidėjo pirmąjį mėnesį.

Vos išsinuomoję butą sutuoktiniai suskubo į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), jie įskundė Stanislavą, esą ši nemoka mokesčių.

Nors su VMI atsiskaityti dar buvo ne laikas, Stanislava iš pirmojo gauto tūkstančio litų sumokėjo mokesčius į priekį.

Daugiau pinigų iš jos bute apsigyvenusios šeimos moteris negavo.

Dvejus metus šeimininkė kovojo už galimybę sužinoti skaitiklių rodmenis bute, vargo reikalaudama, kad būtų sumokėta už komunalinius patarnavimus.

Ėjo mėnesiai, kaupėsi skolos.

Kad nebūtų išjungtas dujų ar elektros tiekimas, kad valdininkai už piktybinį komunalinių mokesčių nemokėjimą neskirtų buto šeimininkei baudų, pensininkei teko parduoti brangesnius daiktus ir užmokėti už vandenį, dujas, šilumą, kuriais naudojosi svetimi.

Iškrapštyti nuomininkų niekaip nesisekė.

Šeima vis žadėdavo sumokėti visas skolas, vėliau nustojo bendrauti su Stanislava, neįsileisdavo jos į butą, neatsiliepdavo telefonu.

Patikėjo teisingumo pergale

Tik teismas sugebėjo išspręsti, atrodytų, paprastą situaciją. Jau buvo praėję pora metų nuo buto išnuomojimo dienos.

Nuspręsta – šeima privalo išsikraustyti ir sumokėti savininkei kiek daugiau nei 4 tūkst. eurų.

Šią sumą sudarė ilgą laiką nemokėti mokesčiai už komunalinius patarnavimus ir teismo išlaidos.

Stanislavai atlėgo – lyg akmuo nuo širdies nukrito.

Kaip ir dera tokiais atvejais, moteris kreipėsi į antstolį.

"Tada maniau, kad pagaliau teisingumas nugalėjo, kad tie žmonės bus priversti pasielgti teisingai. Nė neįtariau, kad manęs laukia dar vienas nusivylimas, – pasakojo Stanislava. – Antstolės padėjėjas paminėjo, kad iki 2017 m. pradžios tikisi gauti pinigus. Tuo metu nesupratau, ką reiškia pasakymas "atsiimti savo pinigus". Maniau, kalbėjo apie visą skolą. Pasirodo, tik apie antstoliui priklausančią išieškojimo mokesčio dalį. Apie man priteistą sumą net kalbos nebuvo."

Skolininkai tapo beturčiai

Jau metai, kai Stanislavai teismas priteisė nuomininkų nesumokėtą sumą, tačiau iki šiol moteris negavo nė cento. Priešingai, nuostoliai tik didėja.

Paaiškėjo, kad nuomininkė Svetlana ir jos sutuoktinis turi daugybę skolų.

Jau dešimtmetis, kai apie 40 žmonių per antstolius bando atgauti iš šios poros įvairias pinigų sumas.

Iki šiol į buto, kuriame porą metų šeima gyveno nieko nemokėdama, pašto dėžutę ateina laiškai, kuriais raginama sumokėti skolas.

Per tą laiką subliūško ir šios poros, kaip darbingos ir gaunančios gerus atlyginimus, įvaizdis.

Mat nemenkas pareigas bendrovėje "Lietuvos geležinkeliai" užėmęs nuomininkės sutuoktinis – jau pensininkas.

Pati Svetlana, turėjusi savo buhalterinių paslaugų įmonę, jos veiklą jau seniai sustabdė, dabar moteris oficialiai yra nedarbinga. Sūnus užaugo ir emigravo.

Skolininkų pajamos yra itin menkos. Įstatymas saugo tokius žmones nuo mirties iš bado ir leidžia išieškoti kreditorių naudai tik 20 proc. jų oficialių pajamų.

Tuo tarpu Stanislava turi žinių, kad Svetlana ir jos sutuoktinis gyvena nematydami vargo, nes viešai neafišuodami pardavinėja gyvūnų maistą.

Ragino apsišarvuoti kantrybe

Priteistą skolą išieškančios antstolės Viktorijos Vėliuvienės padėjėjas Ričardas Šiaulys patvirtino, kad klaipėdietės Stanislavos skolininkai turi ir kitų kreditorių.

"Viltis atgauti priteistą sumą yra, reikia turėti kantrybės", – teigė antstolės padėjėjas.

Iš menkos sumos, iš kurios kiekvieną mėnesį galima sumokėti skolos atlyginimo laukiantiems žmonėms, pervedimas vykdomas visiems kreditoriams vienu metu. Jokio pirmumo nėra.

Tad galima tik įsivaizduoti, kiek laiko tektų Stanislavai laukti visos priteistos sumos.

Kas mėnesį kiekvienam kreditoriui patrupinama po kelias dešimtis centų.

"Net jei gyvenčiau dar 100 metų, savo pinigų neatgaučiau. Jau susitaikiau su šia mintimi. Pikta tai, kad tokie žmonės slepiami, dangstomasi asmens duomenų apsaugos įstatymu. Juk jeigu būčiau žinojusi, kad mano nuomininkai skolingi tokiai miniai žmonių, būčiau ne tik į antstolę nesikreipusi, bet ir nesibylinėjusi. Kiek laiko praradau ir išlaidų turėjau, – liūdnai kalbėjo Stanislava. – Visai neseniai sutikau buvusią nuomininkę Svetlaną viduryje gatvės eidama per pėsčiųjų perėją. Toji moteris turėjo įžūlumo mane dar pažeminti. Ji su panieka paklausė, ar esu patenkinta dėl teismo sprendimo ir pasišaipė, kad aš niekada ir nieko negausiu."

Komentaras

Svajūnas Bliudsukis

Teisėjas

Pirmiausia sudarant nuomos sutartį derėtų pasinaudoti užstatu kaip mokėjimo garantija ir nelaukti, kol skola įsisenės ir užaugs iki tūkstančių eurų. Jeigu nuomininkai nemokėjo vieną, antrą, trečią mėnesį, derėjo nutraukti nuomos sutartį ir kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Nelabai suprantama, kodėl būsto savininkė delsė ir užaugino skolą. Juk tokia suma užaugo ne per porą mėnesių. Vienas apsisaugojimo nuo panašių situacijų būdų – viską daryti laiku, nelaukiant. Galbūt galima prieš sudarant nuomos sutartį prašyti būsimą nuomininką pateikti duomenis apie gaunamas pajamas arba prašyti didesnio užstato. Bet tai – geranoriško susitarimo reikalas. Oficialiai gauti duomenis apie žmogaus skolas ar uždarbį privačiam asmeniui neįmanoma, tai riboja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Bent minimaliai apsisaugoti nuo dar didesnių nuostolių galima prašant antstolio nedidinti išieškojimo išlaidų ir pirmiausia prašant pažiūrėti, ar skolininkas turi kitų kreditorių, sužinoti, ar skolos išieškojimas – perspektyvus. Jeigu mažai tikėtinas teigiamas rezultatas, sumokėjęs už pirminį bylos užvedimą ir pirminius veiksmus, kreditorius gali atsisakyti išieškojimo ir atsiimti vykdomąjį raštą. Bylų, kur skolą išieškoti sunku ar neįmanoma, matome kasdien. Būna, kad skolininkas turi vienu metu kelias dešimtis vykdomų skolų. Tokių atvejų pasitaiko ir ne vienas, kitas. Vienintelis teisingas žingsnis – teisminio nagrinėjimo metu prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip dar nagrinėjant bylą, būtų kreiptasi į antstolį, jis areštuotų turtą ir taptų akivaizdu, kad nėra ko areštuoti, kad asmuo neturi jokio turto. Tai būtų labai rimtas signalas apsispręsti, ar toliau bylinėtis, ar sudaryti taikos sutartį ir atgauti bent mažą dalį skolos.