Justina ir Gedas, išsikraustę iš Lietuvos, savo butą Vilniuje išnuomojo. Bute apsigyveno nuomininkė Marta. Tada buto savininkai dar nežinojo, kad taip paprasta nebus.

„Pasirašius sutartį labai norėjo greit įsikraustyti į tą butą. Sumokėjo depozitą, sumokėjo pirmo mėnesio nuomą pagal tai, kaip tai numatė sutartis. Mokėjo dalimis ir ne visas įmokas ji pati“, – pasakojo užgrobto buto savininkė Justina.

Sutartį buto savininkai su moterimi pasirašė pernai lapkritį. Kai atėjo laikas mokėti už nuomą ir komunalinius mokesčius, pinigų nesulaukė.  

„Aš jai pasakiau, kad matau, jog nemokėsite, tai išsikraustykite ir tada tarsimės, kaip jūs tą skolą padengsite, bet bent jau butas bus laisvas. Ji vis sakė, jog tuoj išsikraustys, bet tai tęsiasi iki šiol“, – tikino užgrobto buto savininkė. 

LNK stop kadras.

Pasidalinę istorija viešai, buto savininkai sulaukė žinučių ir iš kitų žmonių. Aiškėja, kad moteris už buto nuomą skolinga ir kitiems.  

„Kiek vėliau aš jai skambinau, ji niekada ragelio nebepakėlė, tik du kartus atrašė į žinutes. Vieną kartą atrašė, kad perskambins, kitą kartą parašė, kad pervers 100 eurų. Niekada niekas neįvyko“, – teigė pokalbis su buto savininke, kurios butą anksčiau buvo užgrobusi Marta. 

Nuvykus prie buto, moteris kalbėtis nepanoro ir nuo kamerų bėgo. Vėliau grasino iškviesianti policiją.

Bute buvęs vyras žurnalistams teigė, kad visus mokesčius buto savininkams sumokėjo.

„Yra viskas sumokėta, galiu išnešti visus kvitus, galiu atnešti sutartį, kad sutartis, pasirašyta nuo lapkričio 7 d., yra pasirašyta metams ir viskas yra mokama“, – kalbėjo vyras.

Tačiau minėtų įrodymų neatnešė. Nors abu kartus butai moteriai buvo išnuomoti pasirašius sutartis, pasirodo iškeldinti lengvai nepavyks. Šiuo atveju nueita iki teismo.

„Byla šiuo metu yra teisme, tiesiog teismas irgi ilgai sprendžia patį priėmimo klausimą. Nuo balandžio 9 d. teismas nėra išsprendęs priėmimo klausimo“, – sakė Justina.

„Teismas tokias bylas nagrinėja apie šešis mėnesius, kadangi turi būti suteikta galimybė asmeniui, kurį siekiama iškeldinti, atsiliepti į pateiktą dokumentą“, – aiškino advokatas Andrius Lukašonokas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Įstatymas numato, kad jūsų bute gyvenančiam žmogui apie jo iškeldinimą privalote pranešti prieš pusę metų.

„Jei nuomininkas nesutinka išsikelti, nuomotojui tenka kreiptis į teismą. Procesas užtrunka apie šešis mėnesius, o per tą laiką, jei nuomininkas nėra sąžiningas, jis gali piktnaudžiauti teisinėmis spragomis ir likti objekte net iki vienų metų po sutarties nutraukimo“, – šnekėjo A. Lukašonokas. 

Net jeigu nemokus nuomininkas iš buto išsikraustė, atsiimti skolą iš jo gali būti sudėtinga, kartais net neįmanoma.

„Yra priimta didelis kiekis įstatymo pakeitimų, kuriais yra palengvinta padėtis skolininkams, išieškant iš jų skolas. Mano kolegos skaičiavo, kad skolų išieškojimas gali prailgėti net iki 100 metų“, – pabrėžė antstolis Jonas Petrikas.

Anot teisininko, buto užgrobimo situacijų būtų galima išvengti, jeigu nuomos sutartys būtų rengiamos atidžiau. 

„Net ir esant rašytinei sutarčiai, deja, tačiau ir nuomininkai, ir nuomotojai dažnai neapsprendžia sąlygų, kokioms esant būtų galima nutraukti sutartį ir tada šalys privalo vadovautis jau įstatymu, kaip ir minėjau – šešių mėnesių laikotarpis“, – teigė advokatas. 

Anot teisininkų, tokių ginčų, kai nuomininkai nenori išsikraustyti, iškyla neretai.