Klaipėdoje nuvirtęs medis sutraiškė kieme stovėjusį automobilį: kas atlygins žalą?

Automobilių netekę klaipėdiečiai suka galvas – kas turėtų atlyginti tūkstančiais eurų skaičiuojamą žalą? Aiškėja, kad kasmet dėl nuvirtusių medžių patirtų nuostolių Klaipėdos savivaldybei tenka atlyginti nuostolius dešimtims nukentėjusiųjų.

Virto be vėjo

Senas klevas ant dviejų automobilių I. Kanto gatvės daugiabučio kieme žnektelėjo sekmadienio vakarą.

"Negalėjome patikėti: jokio vėjo nebuvo, buvo toks puikus vakaras, kad pagalvojome, jog kažkas sprogo. Kieme išvydome ant automobilių nuvirtusį medį", – pasakojo namo gyventojai.

Senas klevas atgulė ant "Mercedes Benz" ir "Toyota Land Cruiser" automobilių.

"Kaimynų "Mercedes Benz" nukentėjo mažiau, ten tik veidrodėlis nulaužtas. O štai mano automobilis – visiškai sulamdytas. Turiu išmesti į laužyną. Išdaužtas galinis stiklas, sumaitotas bagažinės dangtis. Nuo smūgio įlinko stogas, pažeista visa automobilio geometrija. Durelės nebesidarinėja, visas kėbulas sulamdytas, niekas jo nebetaisys. Aš už mašiną mokėjau dešimt tūkstančių eurų. O štai dabar iš viso mašinos neturiu", – liūdnai kalbėjo nukentėjęs Konstantinas Nasredinovas.

 

Netaisys: 2006 m. pagaminto visureigio po medžio kryčio suremontuoti nebepavyks. / Skaitytojo nuotr.

Vyras tikino, kad mašina nebuvo drausta kasko draudimu.

"Būtų drausta, net galvos nesukčiau. Nežinau, kas turės atlyginti nuostolius. Tačiau dėl jų tikrai kreipsiuosi ir tikrai bylinėsiuosi. Manyčiau, savivaldybė turėtų atsakyti", – aiškino vyras.

Medis remiasi į stulpą

I. Kanto 6-ojo namo gyventojai pasakojo, kad jų namo kieme augantys seni medžiai senokai kėlė grėsmę.

Pirmajame aukšte įsikūrusios advokatų kontoros "Lexgate" advokatė Diana Kaunienė prisiminė, jog prieš kurį laiką ant aukštų medžių lapijos kybojo lūžusi šaka.

"Viena vėtrų, matyt, nulaužė. Taip ir kybojo, apeidavome ratu tą vietą. Beje, čia augantis vienas medžių remiasi į apšvietimo stulpą. Ir tik jis laiko šį medį. Miestą prižiūrinčios tarnybos turėtų laiku šalinti tokius medžius. O jei jie ne mašinas suknežinę, o gyventoją būtų užmušę?" – retoriškai klausė teisininkė.

Pasviręs: vienas medžių visu svoriu remiasi į stulpą. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kiti namo gyventojai taip pat piktinosi.

"Nėra aišku, kas čia turėtų rūpintis. Šie medžiai auga abipus tako, kuris išveda į Tremtinių skverą. Taku nuolat vaikšto žmonės. Pirmokai į mokyklą eina. Kaip taip gali būti, jog seniausiai mieste sodinti medžiai niekam nepriklauso? Prašėme administruojančios įmonės, kad nupjautų medžius", – tikino įvykio liudininkai.

Šio namo kieme auga ne vienas pavojingai pasviręs medis. Vieno tokio dalis pažymėta raudonais dažais. Tačiau lūžo ta medžio dalis, kuri, pasak ženklintojų, turėjusi būti sveika.

"Dažniausiai taškas reiškia numatytą genėjimą. Tačiau mes jokio prašymo dėl medžių genėjimo ar nukirtimo nesame gavę. Niekas iš namus administruojančių įmonių nesikreipė. Gal nespėjo dar parašyti prašymo?" – svarstė savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Vedėja aiškino, jog privačių namų kiemuose želdiniais privalo rūpintis patys gyventojai.

Rasa Jievaitienė / Vytauto Petriko nuotr.

"Yra Aplinkos ministerijos paskelbtas saugotinų medžių sąrašas. Dėl storesnių nei 12 cm skersmens medžių genėjimo ar pjovimo privalu gauti leidimus. Kiti gi, kurie nėra saugotini, arba krūmai gali būti kertami ir genimi. Čia augo klevas. Jam leidimo tektų prašyti", – tikino skyriaus vedėja.

R. Jievaitienė pripažino girdėjusi, kad neseniai savivaldybė sulaukė dar vieno gyventojo skundo dėl patirtų nuostolių.

"Kažkas iš Jaunystės gatvės kreipėsi. Ten taip pat nebuvo jokio vėjo, bet mačiau sudaužytos mašinos nuotraukas", – teigė R. Jievaitienė.

I. Kanto gatvėje medis ant mašinų driokstelėjo sekmadienį 21 val. 43 min.

Neaišku, kas turi pjauti

R. Jievaitienė aiškino, kad miesto savivaldybei privalu rūpintis tik viešosiose erdvėse augančiais želdiniais.

"Ten, kur privačios teritorijos, medžius prižiūri bendrijos arba namo administratoriai. Jie turi kirsti, genėti ir prižiūrėti", – tikino R. Jievaitienė.

Visai kitos pozicijos laikosi įmonės "Vitės valdos" direktorius Vaidas Barakauskas.

"Be abejo, tie medžiai – ne mūsų. Mes tik tvarkome teritorijas. Jei gyventojai kreipiasi ir prašo savo lėšomis kokius nors darbus atlikti, mes tai galime padaryti. Bet gyventojams prievolės mokėti už augalų priežiūrą miesto teritorijose nėra. Gal kas ir žymėjo medžius genėjimui, bet ne mes tai darėme", – aiškino V. Barakauskas.

Direktorius prisiminė, kad namų administratoriai net yra barti už tam tikras iniciatyvas.

"Mes augalų neprižiūrime. Esame gavę privalomųjų nurodymų grąžinti gyventojams lėšas, kurias jie mokėjo už medžių genėjimą ar pjovimą. Ir tų darbų nebedarome", – akcentavo V. Barakauskas.

Kalti paukščiai?

Iš dviejų skirtingų atsakingų asmenų atsakymų peršasi išvada, kad uostamiestyje augantys medžiai – lyg be šeimininko.

Panašu, kad tuo, ar medžiai kelia pavojų gyventojams, niekas dorai ir nesirūpina.

Turime mes tų supuvėlių.

Portalas klaipeda.diena.lt neseniai publikavo istoriją apie Skulptūrų parke ant Tautinių kultūrų centro stogo nukritusią lūžusio medžio dalį.

Klausimų kilo ir dėl vieno klaipėdiečio pastebėjimo apie K. Donelaičio gatvėje augančius medžius.

Iš pradžių žurnalistų klausimai tiesiog įsiutino Aplinkosaugos skyriaus specialistę. Vėliau vis dėlto nuėję patikrinti situacijos net du savivaldybės skyriai konstatavo, jog šiame skvere augančios liepos ne tik šleivos ir kreivos, bet dar ir išpuvusios.

Priekaištų Aplinkosaugos skyriui žėrė ir policijos darbuotojai, tikindami, jog ne pirmus metus nesulaukia valdininkų nurodymų miestą prižiūrinčioms tarnyboms nugenėti medžių šakas, kurios dengia vaizdą viešąsias erdves stebinčioms kameroms.

Panašu, kad įkyrios širdperšos dėl tokių viešai reikštų priekaištų Aplinkosaugos skyriaus specialistams R. Jievaitienė nejaučia.

"Lapai nukris, ir nugenės. Genimos šakos greitai atauga. Sutrumpėjo genėjimo laikas, nes Aplinkos ministerija nurodė, jog nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 dienos negalima genėti medžių dėl paukščių perėjimo. Negalime mes prie medžių lįsti tuo laiku be ornitologo pažymos", – dūsavo R. Jievaitienė.

Ji taip pat aiškino, kad medžių Klaipėdoje genėjimui ar kirtimui labai trukdo už medžius kovojantys piketuotojai.

"Turime mes tų supuvėlių. Skulptūrų parke juk neleido nė vieno medžio nupjauti. Visi medžiai įvertinti kelių specialistų, tačiau Klaipėdoje negalima nukirsti nė vieno medžio be pasipriešinimo. Vieniems patinka, kitiems nepatinka, nuomonių labai jau daug", – vėl dūsavo R. Jievaitienė.

Paklausta, kaip pati vertina želdinių situaciją Klaipėdos mieste ir gyventojų reiškiamus priekaištus, R. Jievaitienė pareiškė, kad ji jokios atsakomybės dėl to nejaučia.

"Dabartinės tvarkos juk daugiau laisvių suteikė gyventojams. Jie gali patys tvarkytis savo kiemus. Tik dėl vertingų medžių reikia leidimų. O mūsų skyriui priklauso prižiūrėti tik miesto parkus, skverus ir viešąsias erdves", – neslėpė R. Jievaitienė.

Skyriaus vadovė prisiminė S. Nėries ir Vilties gatvių sankryžos skvero istoriją.

"Žmonių saugumas piketuotojams visai nerūpėjo. Jiems rūpėjo medžiai. Ir viskas. Kitą kartą žmogus nori to medžio bet kokia kaina. O jei jie kelia pavojų? Neaišku, ką reikia aukoti", – teigė R. Jievaitienė.

Dėl žalų – dešimtys ieškinių

Savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas tikino, kad gyventojai, patyrę nuostolių, turi teisę kreiptis dėl jų atlyginimo.

"Pasitaiko ir taip, jog savivaldybė atlygina patirtas žalas ir be teismo sprendimų, o savo noru. Sudaroma taikos sutartis, jei aišku, kad medis priklauso savivaldybei. Ypač jei mieste nebuvo stipraus vėjo. Vadinasi, nebuvo laiku sužiūrėta ir pavojų keliantys medžiai nebuvo laiku pašalinti. Atsakomybė tada tenka savivaldybei", – pripažino A. Kačalinas.

Per metus dėl tokių nuostolių kreipiasi dešimtys gyventojų.

"Dažniausiai tai nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų", – sumas įvardijo teisininkas.

Dažniau žmonės kreipiasi dėl sugadintų automobilių, kurie važinėja duobėtomis miesto gatvėmis.

Tunelis: I. Kanto gatvės 6-uoju numeriu pažymėto namo kieme medžiai auga pasvirusiais kamienais. Vietiniams kyla klausimų dėl saugumo. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Prieš keletą metų miestiečiai patyrė nuostolių dėl uostamiestį skandinusio potvynio. Tą kartą lėšų kompensacijoms buvo skirta iš savivaldybės administracijos direktoriaus fondo.

Atsakomybė – valdytojams

A. Kačalinas aiškino, kad, pagal miesto tvarkymo taisykles, privačiuose ar išnuomotuose sklypuose želdinius turi tvarkyti patys gyventojai arba nuomininkai.

"Žemės sklypas gali būti suplanuotas detaliuoju planu, nors gali būti dar nesuformuotas, neįregistruotas. Tokiu atveju daugiabučių namų administratoriai turi pareigas suplanuotame sklype prižiūrėti želdinius. Dėl to ir gali būti nesutarimų tarp savivaldybės ir namų administratorių. Tai naujas dalykas, bet toks principas yra įtvirtintas švaros taisyklėse", – paaiškino Teisės skyriaus vedėjas.

A. Kačalinas priminė, kad tokiuose ginčuose vartojama sąvoka "faktiškai naudojama teritorija".

"Ji gali būti ir neįregistruota kaip nuosavybės daiktas. Tačiau turi būti aišku, kas naudojasi ta teritorija – miestas ar daugiabučio gyventojai. Daugiabučių namų savininkai, atstovaujami administratorių, turi pareigą tvarkyti ir prižiūrėti ne tik teisiškai įregistruotą ir nuosavybės teise valdomą teritoriją, bet ir faktiškai naudojamą. Negalime nesivadovauti savivaldybės tarybos patvirtintomis taisyklėmis", – akcentavo A. Kačalinas.

Teisininkas priminė, kad Šilutės savivaldybei yra tekę atlyginti žalą dėl medžio mirtinai sužalotos moters.

"Pajūryje, kur yra visuomet vėjuota, keliančius grėsmę medžius būtina pjauti. Tokie medžiai gali kelti ir pavojų gyvybėms", – pastebėjo A. Kačalinas.


Priteisė sumokėti

2011 m. rugsėjo 14 d. Šilutėje nuvirto medis ir mirtinai prispaudė moterį. Gyventojos mirtis konstatuota įvykio vietoje. Žemės sklypas, kuriame augo medis, priklauso valstybei.

Teismas konstatavo, jog savivaldybė yra atsakinga už miesto želdinių priežiūros organizavimą, todėl privalėjo užtikrinti, kad valstybinėje žemėje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms.

Įvykio metu buvo konstatuota, kad nugriuvusio medžio šaknys sutrūnijusios ir sveika tik nedidelė jų dalis. Sudarant šalintinųjų sąrašą, šis medis nebuvo į jį įtrauktas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 23 d. sprendimu žuvusiosios dukterų skundus tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjoms iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės po 175,86 Lt (51 eurą) turtinės žalos atlyginimą bei po 10 tūkst. Lt (2 898 eurus) kiekvienai neturtinės žalos atlyginimą.

Vėliau dukterys skundė šią nutartį. Pareiškėjos neturtinę žalą įvertino 150 tūkst. Lt (43,5 tūkst. eurų), t. y. po 75 tūkst. litų (21,7 tūkst. eurų) kiekvienai, nurodydamos, jog dėl savivaldybės neveikimo užkrito medis, kuris mirtinai sužalojo jų mamą. Tačiau dukterų apeliaciniai skundai nebuvo tenkinti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nu

nu portretas
Šakalienė tegu atlygina.

Pilietis

Pilietis  portretas
Tai Dievo bausmė.

>Hm

>Hm portretas
siūlai ne iš to galo. Reikia formuluoti taip: kad kiekvienas sveikas medis būtų pjaunamas TIK su parašu.
VISI KOMENTARAI 57
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių