Uždraustos žvejybos fonas

„Modernėjimo būtinybė ar noras bet kokiomis priemonėmis sunaudoti užplūdusias ES lėšas?“ – toks klausimas kyla išvydus Žuvininkystės tarnybos paskelbtą konkursą dėl žuvininkystės informacinės sistemos tobulinimo.

Įvairių sistemų kūrimas ir tobulinimas nykstančios žvejybos fone daliai žvejų atrodo tarsi puota maro metu. Numatyta, jog sistemos tobulinimas kainuos iki 200 tūkst. eurų.

Numatyta, jog sistemos tobulinimas kainuos iki 200 tūkst. eurų.

Jį nuspręsta atlikti labai greitai. Iki spalio pradžios įvyks konkursas, o šiemet iki gruodžio pradžios sutartis jau turės būti įvykdyta.

Jau rašėme, kad šiemet nuspręsta iki metų pabaigos riboti rytinės Baltijos menkių žvejybą. Prabylama ir apie panašias kitų metų priemones. Jei menkių žvejyba neatsikurs, o ji greitai tikrai neatsinaujins, jų žvejybos ribojimas gali tęstis dar ne vienus metus. 

Didesnės dalies Baltijos jūros žvejų verslas nutrūks. Išgyventi žvejams bus neįmanoma, nes kitų kvotuojamų žuvų sugavimo galimybės Baltijos jūroje yra paskirstytos netolygiai, sudaro sąlygas dviem bendrovėms klestėti, o kitoms – merdėti.

Įtarta iškreipta situacija

Iš esmės galima teigti, kad Lietuvos žuvininkystės sistema, bent ta, kuri yra susieta su Baltijos jūra, nyksta.

Esant tokioms sąlygoms Žuvininkystės tarnyba griežtina žvejybos sekimo sistemą įvesdama naujas ar tobulindama senas žuvininkystės informacinės sistemos posistemes. Ir viskas tarsi taip turėtų ir būti, nes informacinės sistemos kopijuojamos nuo kitų ES šalių, daromos pagal griežtus ES reikalavimus ir rekomendacijas.

Esmė tik ta, kad kitose ES šalyse žvejybos rinka yra subalansuota ir popieriuje, ir realybėje. Ne taip, kaip Lietuvoje, kai vienokia reali situacija, o kitokia – ES ataskaitose. Bent jau taip esant įtarinėjo žvejai, kai prašė kompensacijų už laivus traukiantis iš verslo, o jiems buvo aiškinama, kad tai neįmanoma, nes ES ataskaitose Lietuvos žvejyba yra laikoma subalansuota.

Net keli Lietuvos žemės ūkio ministrai taip ir nesugebėjo išaiškinti Briuselio biurokratams, kodėl Lietuvos žvejai reikalavo išmokų išeiti iš verslo.

Stebės Baltiją ir vandenynus

Žuvininkystės informacinė sistema yra dar didesnis instrumentas suveržti žvejų verslą. Informacinėje sistemoje dėliojamas visas žvejybos verslas nuo žvejybos laivų registravimo, jų žurnalų, draudimų, kontrolės iki žuvų pardavimo.

Žuvininkystės informacinė sistema yra dar didesnis instrumentas suveržti žvejų verslą.

Žuvininkystės duomenų informacinė sistema seks žuvų sugavimą, iškrovimą, pirminį pardavimą, žvejybos kvotų ir žvejybos leidimų bei žvejybos liudijimų, žvejybos laivų bei ūkio subjektų patikrinimų duomenis naudos žvejybos pažeidimų registravimui, ataskaitų siuntimui, rengimui ir analizei.

Ji bus uždara, iš esmės skirta tik autorizuotiems naudotojams. Tuo pat metu sistema apsunkins žvejų darbą, nes veiksmus apie jų veiklą kažkas turės „patupdyti“ į sistemą. Kai ką sistemoje pildys inspektoriai, žuvininkystės tarnybos specialistai, bet kai ką, ko gero, teks pildyti arba teikti ataskaitas ir patiems žvejams, kurie jau ir pastaraisiais metais gaudavo vis daugiau nurodymų teikti įvairius duomenis apie žvejybą – neva to reikia analizėms. 

Naudojantis palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistema bus vykdoma Lietuvos žvejybos laivų stebėsena ir kontrolė ne tik Baltijos jūroje, bet ir Atlanto, Ramiajame vandenynuose.