Klaipėdos rajono Brožių kaimo bendruomenė atvėrė kiemelį.

„Vadinasi „Koknė ont taka – lietuviško maistu skonė“. O tai literatūriškai būtų: „Virtuvė ant tako – lietuviškų maistų skoniai“, – pasakojo Brožių kaimo bendruomenės pirmininkė Vida Riaukienė.

Brožių lauko virtuvė – daugiau senoviška, soti, bet įterpiant naujovių ir sveika.

„Mažiau apvalkalų, mažiau džiūvėsėlių. Keičiame džiūvėsėlius į kruopas, naudojame sveikesnes kruopas, pavyzdžiui, bolivinę balandą. Balandėlius jau turime sveikesnius – su žuvimi“, – sakė virtuvės šefas Marius Budrys.

Jau greit sumūrytoje krosnyje bus kepama duona, bandelės ir net kitokia nei įprasta pica.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Brožiškiai kol kas tik vasarai atvėrė tokį savo gaminamų patiekalų kiemelį.

„Tikrai Palangos lygio maistas – labai skanu ir aplinka graži. Kainos žymiai mažesnės, nepalyginamai mažesnės“, – teigė moteris.

„Nutarėme su sese atvažiuoti pavalgyti. Ir dar atvažiuosime – labai patiko“, – tikino kita.

„Manau, kad yra labai smagu, kai žmonės kuriasi, stengiasi, ne pašalpų prašo, o kuria darbo vietas“, – tvirtino trečia moteris.

Brožiškiai sako, kad savas verslas yra gerai, bet dirbti daug tenka.

„Daug laiko skiriame darbui, virtuvei. Valgis ir namuose keitėsi – sakė, kažkas naujo, kažkas skaniau, kažkas gardžiau. Gal dėl to skaniau, kad mama rečiau namuose gamina“, – kalbėjo virėja Irena Guščė.

Toks kiemelis Brožių kaime ne šiaip atsirado – esą žmonės išprašė, mat iki šiol brožiškiai maistą vežė tik į senelių namus, darželius ar pobūvius.

„Viskas yra pagal užsakymus. Ir taip žmonės atvažiuodavo, sako: jūs esate virtuvė ir negalite duoti valgyti? Tai ir gimė tokia mintis, kad reikia kažką padaryti tokio, kad nemaišytų mūsų virtuvei daryti savo darbus“, – pasakojo Brožių kaimo bendruomenės pirmininkė V. Riaukienė.

Brožių kaimas nyko, kai buvo uždaryti kultūros namai ir mokykla. Tuomet bendruomenė ėmėsi iniciatyvos kaimą gaivinti – buvusiuose kultūros namuose pradėjo daryti tai, ką moka geriausiai: gaminti maistą. O tai pradėjo prieš 13 metų. Dabar 16 žmonių kasdien verda, kepa, gamina sultinius ir turi daržovių cechą.

Esame pažymėti Europos žemėlapyje kaip sumanus kaimas.

„Neperkame produktų jau pagamintų – viską savo rankelėmis. Ir kas svarbiausia – mūsų produkcija yra perkama iš vietinių ūkininkų, kurie aplinkui augina galvijus ar paukščius“, – aiškino V. Riaukienė.

Visiems projektams brožiškiai naudojasi europine parama.

„Pritraukiame į kaimą žmones, kuriame darbo vietas, o tai labai svarbu. Brožius žino ne tik rajonas – visa Respublika, nes sulaukiame labai daug svečių. Atvažiuoja autobusais ir priimame, ir pasidaliname visa gerąja patirtimi“, – sakė vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ pirmininkė Raimonda Damulienė.

Tad iš nykstančio kaimo Brožiai virto sumaniu kaimu.

„Kuris žinomas ir Europoje, ne tik Lietuvoje – esame pažymėti Europos žemėlapyje kaip sumanus kaimas“, – tikino Brožių kaimo bendruomenės pirmininkė.