Optimistiniai miško kainų augimo lūkesčiai sklaidosi

Kopė į rekordines aukštumas

„Miškai brango nuosekliai maždaug nuo 2019 m., prieš įsigaliojant įstatymui, kuriuo siekta įteisinti 1,5 tūkst. ha lubas valdomų miškų plotui. Tad stambūs užsienio ir vietos investuotojai suskubo juos pirkti bet kokia kaina“, – priminė miško pirkimu, medienos bei biokuro ruoša Vakarų Lietuvos regione užsiimančios bendrovės „Enila“ direktorius Egidijus Zeleckis.

Pašnekovo žodžiais, ugnį netruko pakurstyti ir koronaviruso pandemija: „Žmonės daugiau laiko praleisdavo namuose, atsirado didesnis poreikis atsinaujinti būstą, baldus ar imtis statybų, automatiškai stipriai augo medienos paklausa, tai neišvengiamai darė įtaką ir miško kainų kilimui.“

Tokie rinkos pokyčiai buvo jaučiami ne tik Lietuvoje, o augant tiek vartojimo, tiek logistikos apimtims visame pasaulyje taip pat didėjo palečių prekėms gabenti paklausa. Tačiau šiandien miškininkystės specialistai jau stebi priešingas tendencijas.

„Panašu, kad rekordines aukštumas pasiekusios miško kainos ima trauktis. Be abejo, mąžtančiai medienos paklausai reikšmingos įtakos turi bendras ekonominis fonas. Žmonės išgąsdinti energetinės įtampos, didelių sąskaitų, šiek tiek sulėtėjo ir statybos apimtys“, – įžvalgomis dalijosi bendrovės „Enila“ vadovas.

Juodina profesionalų vardą

E. Zeleckis atkreipia dėmesį ir į kitą aspektą – biokuro kainas: „Jos taip pat buvo neadekvačiai išaugusios dėl didelių lūkesčių, ypač vasarą, kai buvo garsiai kalbama apie tai, jog nebeužteksime energijos resursų.“

Specialisto akimis, biokuro kainos piką pasiekė rugpjūtį: šiandien jos stabilizavosi ir didesnį augimą esą jau vargiai kas prognozuoja.

Savo ruožtu augantys rinkos poreikiai miškininkystės verslo atstovus skatino ieškoti naujų plėtros, gamybos apimčių didinimo rezervų, o tai atitinkamai reikalavo papildomų investicijų.

Tad, kaip pripažino E. Zeleckis, tiems, kurie gyveno pernelyg optimistiniais lūkesčiais, besikeičianti situacija gali turėti skausmingų pasekmių. Pašnekovas neabejoja – pokyčiai neišvengiamai išgrynins ir pačius rinkos žaidėjus.

„Miško kainoms stipriai kylant, atsirado nemažai naujų įmonių ir fizinių asmenų, kurie nėrė į naują verslą, neišmanydami jo niuansų ir pasikliaudami ta diena. Įprastai šie rinkos žaidėjai miškuose darbuojasi netvarkingai, todėl mums tai tapo vienu didžiausių pastarojo meto iššūkių, – realijomis dalijosi bendrovės „Enila“ vadovas. – Tokie „miškininkai“ ūkininkams, vienkiemių gyventojams už leidimą pravažiuoti, išsitraukti mišką prižadėję aukso kalnus, galiausiai išsiveža medžius ir tuo viskas baigiasi. Todėl karčios patirties turinčius ir stipriai nusivylusius žmones kitą kartą įtikinti, kad jie neliks apgauti, labai sunku.“

Paslaugos – iš vienų rankų

E. Zeleckio teigimu, tokiose situacijose miškininkus gelbsti įdirbis ir reputacija. Visame Žemaitijos regione dirbanti bendrovė „Enila“ įsteigta 2016 m., tačiau savo veiklą plėtodama su pagrindiniu partneriu skaičiuoja bendrai sukauptą 25 metų specialistų patirtį.

„Tai mums leidžia miškuose ūkininkauti tvarkingai, užsitikrinti privalomus sertifikatus. Be to, per ilgus veiklos metus esame sukaupę ir savo pačių miškų fondą, prižiūrime, nuosekliai į juos investuojame, darbus planuodami gerokai į tolį. Žinoma, kad galėtumei planuoti investicijas ir veiklą bent penkerius šešerius metus į priekį, reikia didelių apyvartinių lėšų“, – patirtimi dalijosi pašnekovas.

Įmonės vadovas pripažino, kad sėkmingai verslo plėtrai svarbu ne tik išmanus ilgalaikis veiklos projektavimas.

„Konkurencingoje ir nuolat kintančioje rinkoje lengviau išlikti tiems, kurie gali pasiūlyti kompleksines paslaugas, – neabejoja E. Zeleckis. – Pasiektas veiklos lygis mums leidžia atsisakyti subrangos ir maksimaliai atsakyti už teikiamų paslaugų kokybę: turime savo miškininkus, perkame mišką, sutvarkome visus reikalingus dokumentus, kirtimui, medžių išvežimui iš miško ir transportavimui iki užsakovo taip pat galime pasitelkti visą reikalingą techniką ir darbuotojus.“