Pereiti į pagrindinį turinį

Optimizmą temdo įtampa dėl biudžeto surinkimo

2014-02-13 03:00

Klaipėdos laukia įtampos kupini metai. Nors planuojamas šiųmetis miesto biudžetas yra didžiausias per pastaruosius penkerius metus ir numatomos pajamos tarsi pranašauja, jog sunkmetis baigėsi, jau dabar abejojama, ar tai atitinka realybę. Todėl gali būti, kad jau vasarą kai kurioms sritims reikės drastiškai nurėžti pinigus.

Optimizmą temdo įtampa dėl biudžeto surinkimo
Optimizmą temdo įtampa dėl biudžeto surinkimo / Vytauto Petriko fotomontažas

Klaipėdos laukia įtampos kupini metai. Nors planuojamas šiųmetis miesto biudžetas yra didžiausias per pastaruosius penkerius metus ir numatomos pajamos tarsi pranašauja, jog sunkmetis baigėsi, jau dabar abejojama, ar tai atitinka realybę. Todėl gali būti, kad jau vasarą kai kurioms sritims reikės drastiškai nurėžti pinigus.

Didėja 23 mln. litų

"Mes jaučiame įtampą. Viena vertus, džiugu, kad biudžeto prognozuojamos pajamos didėja, tačiau sunku pasakyti, kaip seksis jas surinkti. Tik metų pabaigoje, jei pavyks surinkti planuotas pajamas, galėsime atsikvėpti", – neslėpė Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė.

Svarbiausią metų dokumentą – Klaipėdos biudžeto pajamų ir išlaidų planą miesto taryba tvirtins šiandien.

Numatoma, kad šiųmečio Klaipėdos biudžeto pajamos bus 392 mln. litų. Tai yra 6,2 proc., arba apie 23 mln. litų, daugiau nei pernai.

Suplanuotų išlaidų suma – beveik 410 mln. litų, todėl numatoma, jog apie 10 mln. litų reikės skolintis.

Savivaldybė paskolų dar gali imti ES finansuojamiems projektams kofinansuoti. "Pastaraisiais metais visada skolindavomės investicijoms, taip yra ir šiemet, nes rasti tuos 10 mln. litų pačiame biudžete labai sudėtinga", – aiškino R.Kambaraitė.

Stengsis nepalikti skolų

Skaičiuojama, jog net 45 proc. biudžeto pajamų turi sudaryti gyventojų pajamų mokestis (GPM) – jo į iždą per metus reikia surinkti 177 mln. litų.

Norint tai pasiekti, klaipėdiečiai iš viso turi sumokėti 305 mln. litų GPM, nes nemaža dalis surinktų mokesčių patenka ne į Klaipėdos savivaldybės, o į valstybės biudžetą.

"Finansų ministerija prognozuoja, jog šiemet į Klaipėdos savivaldybės biudžetą gyventojai pajamų mokesčio turėtų sumokėti 35,5 mln. litų daugiau nei buvo pernykštis planas. Tačiau pernai surinkome mažiau nei planuota, todėl realus augimas šiemet turėtų siekti 39 mln. litų. Sunku pasakyti, kodėl Finansų ministerija taip suplanavo, tačiau baiminamės, kad tokios prognozės yra sunkiai įgyvendinamos", – teigė R.Kambaraitė.

Biudžeto išlaidos kol kas suplanuotos pagal prognozuojamas pajamas. Tačiau jau liepą, jei bus aišku, kad nesiseka gauti tiek GPM, kiek planuota, teks peržiūrėti biudžeto pajamų ir išlaidų planą.

"Gali būti, jog kai ko, kas planuota, teks atsisakyti, smarkiai mažinti išlaidas, kad neliktų didelių skolų 2015 metams", – realiai į ateitį žvelgė R.Kambaraitė.

Miesto veidas – už borto

Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas taip pat neslėpė, jog Finansų ministerijos nuleista GPM prognozė kelia rūpesčių.

"Šis mokestis ir prognozuojamos pajamos iš jo ir yra didžiausia biudžeto rizika. Tačiau mes tokius skaičius turime įsirašyti, nes jie "nuleisti" iš Seimo. Kitaip elgtis negalime. Galime tik dar labiau rizikuoti ir didinti prognozuojamas pajamas kitais mokesčiais", – teigė A.Šulcas.

Jis pabrėžė, jog GPM surinkimo prognozės yra pernelyg optimistinės, nes sunku tikėtis, jog taip smarkiai didėtų dirbančiųjų skaičius ar atlyginimai, kad per metus papildomai būtų galima surinkti beveik 40 mln. litų.

"Šiaip ar taip pasitvirtinsime išlaidas pagal prognozuojamas pajamas, o paskui, jei reikės, jas peržiūrėsime", – situacijos labai nedramatizavo A.Šulcas.

Nors šiųmetis biudžetas jau beveik pasiekė prieškrizinį lygį, vicemeras jį vis tiek buvo linkęs vadinti išgyvenimui skirtu iždu. Esą daugiausia pinigų planuojama būtiniausiems klaipėdiečių poreikiams, pavyzdžiui, mokykloms išlaikyti, gatvėms valyti.

"Džiaugiamės tuo, kad šiųmečiame biudžete jau pavyko rasti pinigų biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondams atkurti, nes pastaruosius kelerius metus juos buvome sumažinę 5 proc.

Manau, gyvensime taip pat, kaip pernai, tačiau labai atidžiai turėsime žiūrėti, kaip į biudžetą sekasi rinkti planuotas pajamas", – tvirtino A.Šulcas.

Jis pabrėžė, jog biudžete vis dar nėra pinigų prabangos priemonėms.

"Deja, už borto liko tai, kas visiems labiausiai rūpi, – miesto vaizdas. Tikrai nėra pinigų aikštėms, skverams atnaujinti, nepirksime ir naujo inventoriaus. Kita vertus, pasiruošimas tokiems darbams vyks, nes jis reikalingas. Pavyzdžiui, norint pradėti tvarkyti Atgimimo aikštę, tam reikalingų dokumentų tvarkymui, paraiškų pildymui, projektų rengimui, tyrimams reikia gal penkerių metų", – aiškino Klaipėdos mero pavaduotojas.

Rengsis ateičiai

Klaipėdos biudžeto pajamos paskirstomos pagal jau anksčiau patvirtintą šiųmetį strateginį veiklos planą.

Jis buvo rengiamas kelis mėnesius, daug diskutuota ir su politikais, ir su visuomene.

"Beveik viskas, ko pageidauta, į tą planą yra įtraukta ir finansavimas numatytas. Galima sakyti, kad už borto liko politikų noras rekonstruoti Tomo gatvę, darželiuose atnaujinti virtuves ir tęsti miesto centrinio stadiono darbus. Jie, beje, į veiksmų planą įrašyti, tačiau finansavimas nenumatytas, nes ieškoma kitų būdų, kaip sutvarkyti stadioną", – teigė Klaipėdos savivaldybės

Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.

Ji pabrėžė, jog nemaža dalis šiųmečio biudžeto pinigų bus skirta tarsi nematomiems darbams.

"Reikia tinkamai pasirengti pretenduoti į ES paramą, nes prasidėjo naujas programavimo laikotarpis. O tas tinkamas pasirengimas yra atliktos galimybių studijos, parengti techniniai projektai. Tik turint šiuos dokumentus galima teikti paraišką gauti finansavimą objektų tvarkymui", – aiškino I.Butenienė.

Šiųmečiame biudžete yra suplanuoti pinigai Vasaros estrados panaudojimo galimybių studijai, Atgimimo aikštės sutvarkymo galimybių studijai, naujo Klaipėdos baseino projektavimo darbams.

"Biudžeto pinigai bus skirti einamosioms išlaidoms, naujiems nedideliems projektams ir pasiruošimui ateičiai", – konstatavo Strateginio planavimo skyriaus vedėja.

Komentaras
Aras Mileška
Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas

Gyventojų pajamų mokesčio šiemet surenkama daugiau nei pernai. Tai gali būti tik dėl dviejų objektyvių priežasčių. Viena jų – padidinta minimali alga, kita – išaugęs dirbančiųjų skaičius. Tačiau sprendimų dėl minimalaus atlyginimo didinimo dar nėra, o dirbančiųjų skaičius vis mažėja, todėl realių priežasčių, kad būtų surenkama daugiau gyventojų pajamų mokesčio, tikrai nėra. Gal tiems, kurie prognozuoja pajamas iš mokesčių, ir atrodo, kad sunkmetis jau baigėsi, tačiau versle nuotaikos yra kitokios. Pavyzdžiui, uoste sumažėjo krova, vadinasi, sumažėjo ir dirbančiųjų. Gamyba ir eksportas auga, tačiau šiose srityse yra diegiamos naujausios technologijos, dirba robotai, automatai, konvejeriai, todėl žmonių rankų reikia mažiau ir jie atleidžiami. Kitaip tariant, kalbos apie tai, kad ekonomika atsigauna, kol kas yra tik tam tikra politinė propaganda. Tikrai nesijaučia, kad Klaipėdoje per šiuos metus bus įkurta daugybė naujų darbo vietų, darbuotojams kils atlyginimai, todėl ir gyventojų pajamų mokesčio bus sumokėta gerokai daugiau nei ankstesniais metais. Manau, miesto politikams, kurie šiandien patvirtins prognozuojamas biudžeto pajamas ir jo išlaidas, po kurio laiko skaičius teks peržiūrėti.

Šiemet planuojama

Parengti 81 teritorijų planavimo dokumentą.
Parengti galimybių studiją dėl Atgimimo aikštės ir gretimybių raidos.
Parengti galimybių studiją dėl Šv. Jono bažnyčios bokšto atstatymo.
Pradėti pasirengimą "The Tall Ship Races" regatai, kuri vyks 2017 m.
Įrengti 4 poilsio nameliai Girulių kempinge.
Baigti kūrybinio inkubatoriaus "Kultūros fabrikas" pastato rekonstrukciją.
Pritraukti 1 skrydžio kryptį į Klaipėdos regiono oro uostą.
Įrengti 50 požeminių ar pusiau požeminių konteinerių aikštelių.
Rekonstruoti 1 625,5 m lietaus nuotekų tinklų.
Pasodinti 137 medžius ar krūmus.
Pakeisti 1,8 tūkst. kv. m medinių takų ir laiptų paplūdimiuose.
Įrengti 7,6 km dviračių takų.
Baigti Joniškės, J.Janonio g., Lypkių g. rekonstrukciją.
Atlikti Pilies tilto per Danės upę kapitalinį remontą.
Rekonstruoti Daržų gatvę.
Pradėti Baltijos pr. ir Minijos g. sankryžos rekonstrukciją.
Atlikti sankryžos iš Butkų Juzės į S.Daukanto g. kapitalinį remontą.
Rekonstruoti dalį Rokiškio g.
Nutiesti ištisinio asfaltbetonio dangą Taikos pr. ruože nuo Jūrininkų pr. iki Kairių g.
Sutvarkyti Debreceno g. rajono viešąją erdvę.
Pakeisti langus ikimokyklinio ugdymo įstaigų pastatuose.
Įrengti 4 darželio grupes.
Įrengti dirbtinės žolės dangą Futbolo mokyklos stadione.
Parengti naujo baseino statybos techninį projektą.
Suremontuoti 40 savivaldybės butų.
Nupirkti 12 socialinio būsto fondo butų.
Optimizmą temdo įtampa

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų