Pagalbos nebesulaukė

Jį sukrėtusį „nuotykį“ Deividas Juodkojis patyrė prieš mažiau nei savaitę. Nuvykęs į Šilalės rajone esančią artimųjų sodybą vyras aptiko tupintį gandrą.

Jo kirkšnyje pastebėjęs žaizdą, priminusią atvirą lūžį, vyras suskubo ieškoti galimybių, kaip padėti.

D.Juodkojis nedelsdamas surado viešai skelbiamus Gyvūnų globėjų asociacijos kontaktus, kuriais esą turėjo pavykti prisikviesti specialistus bet kuriuo paros metu.

„Vieni siuntė kitiems, sakė, kad neprivalo, neturi vežti, patarė gabenti pas privačius veterinarus“, – sakė pašnekovas.

Realiausios pagalbos pavyko sulaukti tik susisiekus su Tauragėje gyvūnų globos paslaugas teikiančia įstaiga. Jos atstovai pažadėjo atvažiuoti kitą dieną ir paimti sužalotą paukštį.

Anot gyventojo, padėti nesutikusieji aiškino, kad neverta kištis į gamtoje vykstančius procesus, nereikėtų trikdyti natūralios atrankos.

Deja, ryto sužeistas gandras nesulaukė. Šiuos potyrius D.Juodkojis aprašė savo socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje.

Po vyro žinute pasipylė komentarai. Atsirado nemažai teigusiųjų, jog ir jiems teko pakliūti į panašią situaciją. Dalis žmonių piktinosi tarnybų požiūriu į jiems patikėtą misiją.

Trūksta pajėgų?

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas pripažino, kad tokių atvejų, kai pagalbos prisišaukti nepavyksta, pasitaiko kasmet. Jo teigimu, tinkamų pajėgų išgelbėti visus sužalotus gyvūnus šiuo metu nėra.

„Reikėtų suprasti, kad gandrų tikrai yra daug. Mūsų pareiga būtų pasirūpinti visais, tačiau ne į visus įvykius gali spėti nuvažiuoti. Esame sudarę sutartį su Gyvūnų gerovės asociacija, ji privalo vykti, tačiau ji irgi turi ribotus išteklius, ribotą automobilių skaičių“, – paaiškino L.Jonauskas.

Viceministro teigimu, dėl minėtos istorijos tyrimas nebuvo atliktas, tad neaišku, ar gyvūnų gelbėtojai iš tiesų neturėjo galimybių atvykti.

Šiemet, anot pašnekovo, gandrus gelbėti tenka itin dažnai.

Skiria tūkstančius eurų

Anksčiau žmonės vis pranešdavo apie esą netinkamai teikiamas paslaugas, būdavo sulaukiama nepatenkintųjų skambučių.

Šiuo metu gyvūnų gelbėjimo paslaugos teikiamos suskirsčius Lietuvą regionais. Taikyti tokią praktiką nuspręsta, kad gyvūnų gelbėtojai sužeistuosius galėtų pasiekti kaip galima greičiau.

„Tai lyg ir pasiteisino, tačiau tų skambučių sulaukiama. Kiekvienais metais galvojame įvairiausius variantus“, – aiškino L.Jonauskas.

Per metus minėtoms paslaugoms teikti skiriama apie 40 tūkst.eurų. Tačiau, norint užtikrinti šimtaprocentinį sužalotų gyvūnų paėmimą, esą reikėtų kur kas daugiau pinigų.

„Net ir turint daug lėšų, nėra garantijų, kad nebus tokių atvejų, kaip dabar“, – pripažino viceministras.

Gali gyventi ir luoši

Tiesa, teigiama, kad gandrai gali gyventi ir sėkmingai migruoti turėdami tik vieną koją.

Sudėtingiau, kai gandrui sulaužomas sparnas, nes pagydyti paukštį tampa beveik neįmanoma. Toks gandras visą gyvenimą gali būti priklausomas nuo žmogaus, o šie paukščiai yra itin ėdrūs.

„Galima visus gandrus priimti ir laikyti. Tačiau tada Lietuvoje tektų steigti gandrų prieglaudą, o tai kainuotų labai daug pinigų. Jie nėra ministerijos, ministro ar viceministro, tai yra visų mokesčių mokėtojų pinigai“, – pastebėjo viceministras.

Pranešimus diferencijuoja

Nors apie šį konkretų nesėkmingai pasibaigusį bandymą išgelbėti gandrą Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas Vytautas Gustaitis tikino nieko nežinantis, tačiau neneigė, kad tokių situacijų, kai gyvūnų gelbėtojų prisišaukti nepavyksta, gali pasitaikyti.

„Klaipėdos regione bendradarbiaujame su kitomis įmonėmis, dirba keturi automobiliai, bet kartais būna, kad jų neužtenka. Įsivaizduokime, kiek Lietuvoje yra paukščių. Suskaičiuota 13 tūkst. sveikų gandrų porų, nekalbant apie visus paliegusius“, – dėstė asociacijos vadovas.

Tikėtina, jog pagalbos galėjo nepavykti prisišaukti dar ir dėl to, kad pranešimas nebuvo įvertintas kaip pirmojo būtinumo. Tradiciškai pranešimai apie reikalingą pagalbą gyvūnams diferencijuojami.

„Kas svarbiau, ar palūžusiu sparnu pievoje vaikštantis gandras, ar pakibęs ant elektros laidų? Kuris atvejis yra reikšmingesnis? Rūšiuojame“, – teigė V.Gustaitis.

Anot jo, asociacijos specialistai į skambučius atsakinėja visą parą. Pabrėžiama, kad pranešimų nestinga, neretai paskambinusieji papasakoja tokių istorijų, kuriomis sunku patikėti.

Neslepiama, kad pagalbos gali nepavykti prisišaukti, kai sužeistas laukinis gyvūnas aptinkamas naktį. Anot pašnekovo, naktį su laukiniais gyvūnais jokie veiksmai neatliekami, išskyrus tuos atvejus, kai gyvūnas yra numuštas ant kelio.

Kaip teigė V.Gustaitis, šiuo metu sudaryta paslaugų teikimo sutartis numato, kad asociacijos darbuotojai per tris valandas turi atvykti paimti gyvūno, tačiau esą asociacijos atstovai neretai atvažiuoja greičiau.

V.Gustaitis pabrėžė, kad šios vienos istorijos negalima laikyti asociacijos darbo pavyzdžiu.