Tarnybas draskė priešprieša

Mintys centralizuoti greitosios medicininės pagalbos (GMP) dispečerines sklandė nuo 2002 m. Tiesa, įgyvendinti šį sumanymą užtruko daugiau nei dešimtmetį, nes jis palietė visų savivaldybių interesus, jų pinigus.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nuo 2013 m. pradėta GMP dispečerinių pertvarka. Tačiau tuo pačiu metu atsirado priešprieša tarp Bendrojo pagalbos centro (BPC), kurio numeris – 112, ir GMP tarnybos.

Nors šios dvi įstaigos esą neturėjo tapti konkurentėmis, vis dėlto priešprieša tarp jų truko bemaž penkerius metus. Šiuo laikotarpiu GMP dispečerinių funkcijas ir GMP brigadų valdymą aktyviai siekta integruoti į BPC sistemą.

Tačiau paaiškėjo, kad tam nėra jokių techninių galimybių – tarp BPC ir medikų brigadų nėra tiesioginio radijo ryšio, radijo stotelių dažnis nesuderintas, programinė įranga skirtinga, BPC operatorių medicininė kompetencija nepakankama. Tad BPC taip ir nepavyko savo žinion perimti mobiliųjų medikų brigadų.

"Kaip visa tai turėjo atrodyti, šiandien neaišku. Akivaizdu, kad jie norėjo perimti GMP brigadų valdymą, bet tam nebuvo pasirengę. Jų argumentas buvo Vyriausybės nutarimas ir 2010 m. pakoreguotas BPC įstatymas, mūsų – skubi pagalba žmogui, siekiant išgelbėti gyvybę, pacientų saugumas. Juk galiausiai įstatymas ne kokia nors šventa karvė, jį galima pakeisti, jei jis kertasi su sveika logika", – priešistorę dėstė Klaipėdos GMP stoties vyr. gydytojas Rimvydas Juodviršis.

Pasiekė sutarimą

Dar ne taip seniai GMP dispečerinės veikė visose 60 šalies savivaldybių. Nors iš tikrųjų mažuose rajonuose jų praktiškai nebuvo, pagalbos skambučius dieną priimdavo registratūros slaugytojos, o naktį – budinčios medikų brigados. Tačiau, jei jos tuo metu būdavo išvykusios, į tuos skambučius nebuvo kam atsiliepti.

Šiuo metu šalyje veikia penkios modernios centralizuotos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus GMP dispečerinės, į kurias suplaukia visi tų ir aplinkinių apskričių skambučiai. Panevėžys, Marijampolė ir Utena bandė integruotis į BPC, bet dėl programinės įrangos nesuderinamumo joms tai ne visai pavyko.

Klaipėdos GMP stoties vyr. gydytojas R.Juodviršis teigė, kad naujoji dispečerinės informavimo sistema turi didelę įtaką įstaigos veiklos sėkmei, pavyzdžiui, iškvietimo priėmimui, iškvietimo operatyvumui perduodant jį medikų brigadai.

"2013 m. pradėjome savo sistemos dispečerinių centralizaciją ir pasidarė lengviau kvėpuoti. O pasikeitus BPC vadovui, ėmėme darniai bendradarbiauti tarpusavyje. Jie turi savo informacinę sistemą, mes – savo. Šiuo metu sėkmingai vyksta mūsų ir BPC informacinių sistemų integracija. Kai BPC operatoriai, gavę iškvietimą, įrašo duomenis, ta informacija automatiškai pasiekia mus, tad, jei reikia medikų pagalbos, skubiai lekiame", – sakė R.Juodviršis.

Permainų vėjai GMP

Taigi, jei prireikė medikų pagalbos, galima skambinti ir telefono numeriu 112, ir 033. Paskambinus 033 iš bet kurio ryšio operatoriaus, pagalbos sulauksite greičiau ir operatyviau, juolab kad kelis kartus to paties, kas nutiko, nereikės pasakoti iš pradžių BPC, o paskui ir GMP dispečeriams.

"Aišku, kad geriausia iš karto kreiptis tiesiogiai, o ne per tarpininkus. Žinoma, galima skambinti ir 112, ypač tokiu atveju, jei reikia aktyvuoti ne tik medikų, bet ir policijos bei ugniagesių pajėgas. Tačiau ne visada jų visų reikia. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai prie gatvėje rūkstančių senų lapų krūvos būdavo iškviečiamos visos tarnybos, nors būtų pakakę ir kiemsargio su šluota", – teigė R.Juodviršis.

Klaipėdos GMP dispečerinė paslaugas teikia visai Klaipėdos apskričiai. Iš bet kurios apskrities savivaldybės vietovės telefono skambutis priimamas būtent čia, apdorojama informacija ir išsiunčiama arčiausiai esanti medikų brigada, kurios lokalizacija matoma duomenų bazėje. Sienų tarp savivaldybių, kalbant apie galimybę teikti medicininę pagalbą, nebeliko.

"Klaipėdiečiams medikams dažnai tenka važiuoti į Klaipėdos rajoną, jei informacinė sistema rodo, kad Gargždų GMP stotyje nėra laisvos medikų brigados. Jei esame arčiausiai ligonio, nors jis yra ne Klaipėdoje, važiuojame mes. Pagrindinis šios dispečerinės privalumas – nebeliko teritorinių ribų, nebekyla ginčų, kam reikia važiuoti į pagalbą, antras privalumas – operatyvumas ir kartu pačių pacientų saugumas", – pasidžiaugė R.Juodviršis.

Modernios sistemos privalumai

Pasak R.Juodviršio, klaipėdiečiai savo dispečerinėje mato ne tik savo apskrities, bet ir 90 proc. kitų šalies GMP tarnybų brigadų lokalizaciją (išskyrus laikinai Panevėžio, Marijampolės ir Utenos apskr.) ir netgi gali jas valdyti, jei nutinka kokia nors nelaimė.

"Ne taip seniai buvo situacija, kai kelioms valandoms Kauno GMP stočiai buvo atjungtas elektros energijos tiekimas. Jų iškvietimai ateidavo pas mus. Kauniečiai gyventojai net nežinojo, kad jie kviečia greitąją, skambindami 033, o iškvietimas ateina į Klaipėdą, mes matome, kur yra jų brigados, ir siunčiame jiems informaciją. Žmonės nė nepajuto, kad kažkas nutiko", – sakė R.Juodviršis.

Klaipėdos GMP stoties informatikos specialistas Rimantas Juozapaitis tikino, kad tikimybė, jog visos šalies GMP sistema "nulūžtų" vienu metu, yra labai maža. Tam nutikti neleistų dubliuotas energijos tiekimas, nes nutrūkus kažkuriam ryšiui viskas permetama į atsarginę sistemą – internetą, radijo stotelę ar mobilųjį telefoną. Ir, žinoma, lieka galimybė skambinti į BPC.

Kasdien – keli šimtai iškvietimų

Klaipėdos GMP stoties vyresnioji dispečerė Regina Pocienė teigė, kad per statistinę parą dispečerinėje sulaukiama apie 300 skambučių. Žmonės skambina dėl susirgimų, konsultacijų, informacijos. Pas ligonius Klaipėdos ir Palangos mieste uostamiesčio GMP medikams per parą tenka važiuoti maždaug 100–120 kartų.

"Teko važiuoti ir į mišką, kur pagalbos šaukėsi grybautojai. Buvo atvejis, kai miške sunegalavusiam žmogui medikus iškvietė kitas žmogus, kuris mus ir pasitiko prie pagrindinio kelio. Kitą kartą ligonis savo išmaniajame telefone nustatė konkrečias savo buvimo koordinates, pranešė mums ir jį lengvai suradome", – pasakojo Klaipėdos GMP stoties vyr. gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė.

Džiugina operatyvumas

R.Juodviršio teigimu, labiausiai džiugina tai, kad, įrengus centralizuotą dispečerinių sistemą, pagerėjo operatyvus atvykimas į iškvietimo vietą.

Esą anksčiau visus duomenis tekdavo pildyti ranka, kartais skaičiai būdavo pagerinami, todėl operatyvumo rodikliai siekė 98 proc. Kai sistema buvo modernizuota, skaičiai krito, nes pasirodė tikri, nepagerinti duomenys.

"Operatyvumas – pagrindinis mūsų kokybiško darbo rodiklis. Dabar realus mūsų operatyvumas siekia 97 proc. Nuo to priklauso ir mūsų pajamos iš Valstybinės ligonių kasos. Vieną mėnesį rezultatai vėl buvo kritę, tada paviešinome visų brigadų operatyvumo rodiklius, ir žmonėms kilo noras pasitempti. Rezultatas šiandien – nuostabus", – džiaugėsi įstaigos vadovas.

Kai kyla grėsmė žmogaus gyvybei, pagal nuostatas, medikų brigada pas pacientą mieste turi atvykti per 15 minučių, kaimo vietovėje – iki 25 minučių.

R.Juodviršio teigimu, dabartinė GPM dispečerinių sistema beveik atitinka tą, kuri veikia išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse. Ten irgi žmonės tiesiogiai skambina medikams trumpuoju numeriu, kuris veikia didžiojoje dalyje valstybių, o BPC telefonas esą labiau skirtas turistams.