Pagalbos ukrainiečiams centro atstovas Jevgenij Kravčenko teigė, kad yra dėkingas viešbučio savininkui už suteiktas patalpas, ir paaiškino, kodėl tenka jas palikti.

„Pasiūlymų jau gavome, bet, deja, kol kas nieko labai tinkamo, siūlo arba užmiestyje, arba sandėlio patalpose, kuriose nelabai galime dirbti, nes per tamsu, per šalta. Tad dar ieškome, laukiame pasiūlymų. Kodėl reikia išsikraustyti? Viešbutis turi atnaujinti savo patalpas, perdaryti erdvę į konferencijų salę. Kol nenaudojo tos patalpos, galėjo suteikti mums, o dabar toks ūkiškas reikalas – reikia, vadinasi, reikia. Mes virš pusantrų metų buvome svečiuose. Esame labai dėkingi, bet gyvenimas yra gyvenimas, turime keliauti toliau“, – sakė J. Kravčenko.

Kol kas centras savo veiklą tebevykdo Galinio Pylimo gatvėje esančiose patalpose, tačiau turi išsikraustyti iki lapkričio pradžios.

„Mūsų centro esmė – visiškai ne finansinė, neįforminome jo kaip viešosios įstaigos ar kaip nors kitaip, tad pinigų srauto pas mus kaip ir nėra. Tiesiog dirba savanoriai, kas turi laiko, kaip nors prisideda – kas su savimi kažką atneša, kas iš savo lėšų kažką nuperka. Yra žmonių, kurie ateina paklausti, ką gali atnešti, kad siuntos būtų didesnės, dažnesnės“, – pasidalijo pašnekovas ir pridūrė, kad žmonių, kurie prisideda prie siuntų rinkimo, vežimo ir perdavimo ukrainiečiams, šiuo metu yra iki 250.

Pastebėta, kad lietuvių srautas sumažėjęs, bet veikla tebevykdoma – centre pinami tinklai, gaminami neštuvai, savanoriai šiltuoju metų laiku perka ir siunčia Ukrainos kariams pirštines, kojines bei kitus reikmenis.