Pirmadienį tarp Būtingės terminalo ir miško degė durpinga pieva bei krūmynai.
Ugnis slinko pastatų link, ugniagesiams reikėjo paplušėti, kad liepsną sustabdytų. Išdegė apie 300 arų plotas.
Prieš kelias dienas Palangos kopose taip pat buvo kilęs gaisras, bet jį užgesino patys poilsiautojai.
„Situacija ganėtinai įtempta, ypač – Kuršių nerijoje. Miškuose viskas džiūva ir braška. Sausa ir žemyne, bet tragedijos dar nėra. Jei lietaus prognozė pasitvirtins, situacija keisis. Bet jei nesulauksime kritulių, čia taip pat galime priartėti prie pavojingo lygio. Kol nebus paskelbta ketvirtoji gaisringumo klasė, neturime teisės drausti eiti į miškus“, – antradienį kalbėjo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Sigitas Kupšys.
Miškai nuolat stebimi, ar nekilo gaisrų.
Jei atsakingas už budėjimą darbuotojas mato, kad miškuose yra ypač sausa, nors duomenys rodo trečiąją klasę, budėjimas pratęsiamas.
Anot S.Kupšio, jei atsakingas už budėjimą darbuotojas mato, kad miškuose yra ypač sausa, nors duomenys rodo trečiąją klasę, budėjimas pratęsiamas.
Miškai stebimi antžemine miškų stebėjimo sistema, jos operatoriai, būdami Kretingoje, prižiūri tiek Kuršių nerijos, tiek žemyninės dalies miškus.
Neringoje visi stebėjimo bokštai išsidėstę vienoje linijoje, nėra jų apžvalgos susikirtimo, darbą sunkina raibuliuojantis jūros ir marių vanduo.
Kartais sunku atskirti, kur šviesos atšvaitai, o kur jau – dūmai, todėl kilusio gaisro priešgaisrinė stebėjimo sistema gali nefiksuoti.
„Prašytume žmonių sąmoningumo. Dabar miškuose nereikėtų kurti atviros ugnies. O deginti laužus leidžiama tik įrengtose laužavietėse. Be to, apie tai būtina pranešti kiekvienoje tokioje poilsio vietoje skelbiamais telefonais. Žinosime, kad ten ne gaisras, o tik laužas. Tada neteks pamačius dūmus be reikalo kelti ugniagesių“, – prašė S.Kupšys.
Naujausi komentarai