Šį mėnesį uostamiestyje suaktyvės pasiruošimas turizmo sezonui. Su ateities perspektyvomis pirmadienį supažindinti ir politikai, kurie turizmo sektoriaus atstovams nešykštėjo patarimų, idėjų, o kai kurie susirūpino ir aktualios informacijos prieinamumu homoseksualiems asmenims.

Vėl trūks tualetų?

Tradiciškai Klaipėdoje turizmo sezonas prasideda kartu su pirmuoju atplaukusiu kruiziniu laineriu. Šiemet tai įvyks gegužės 5-ąją.

Anot Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, pasiruošimas sezonui startuos šį mėnesį.

"Miestas dar ne visiškai pasirengęs. Įvairias detales deriname ir su gidais, ir turizmo agentūromis. Per artėjančias dvi savaites vyks daug susitikimų", – pastebėjo direktorė.

Šiemet uostamiestyje planuojama pastatyti daugiau informacinių terminalų ir sutvarkyti informacinius stendus prie įvažų į miestą.

Neatmetama, kad chaoso šią vasarą gali įnešti dėl rekonstrukcijos uždaryta Pilies gatvėje esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Paprastai šiltuoju sezonu ji būna gana populiari, o visą šią vasarą čia dar planuojami darbai.

Taip pat beveik neabejojama, kad mieste ir toliau bus aktuali tualetų stygiaus bei apipaišytų statinių problema.

Kaip teigė R.Savickienė, turistai pasigenda geriau išplėtotos infrastruktūros Kruizinių laivų terminale. Užsieniečiai čia norėtų daugiau suoliukų. Negalią turintieji skundžiasi prastai jiems pritaikytu Neįgaliųjų paplūdimiu.

Atvyksta apie pusę milijono

Pastebima, kad aplankančiųjų Klaipėdą kasmet vis daugėja. Praėjusiais metais į uostamiesčio Turizmo ir kultūros informacijos centrą užsuko apie 110 tūkst. turistų.

"Remiantis įvairiomis prielaidomis, skaičiuojama, kad turizmo centruose apsilanko apie 30 proc.į miestą atvykstančių turistų.Todėl galėtume sakyti, kad Klaipėdoje per metus pasisvečiuoja apie 400–500 tūkst. užsieniečių", – pastebėjo R.Savickienė.

Skaičiuojama, kad vienas svetimšalis per dieną uostamiestyje išleidžia 25 eurus.

Jau ne vienus metus Klaipėda labiausiai vilioja vokiečius. 2015-aisiais išaugo turistų iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos skaičius.

Klaipėda vis dar įdomi latviams ir estams. Dažniau į uostamiestį atvyksta ir kituose miestuose gyvenančių lietuvių.

Pernai pastebėtas Rusijos ir Lenkijos turistų srauto mažėjimas.

Visą šį būrį atvykėlių kasdien priima ir aptarnauja 5 centro darbuotojai, tačiau direktorė pripažino, kad dirbančiųjų reikėtų ir daugiau. Vilniuje įsikūrusiame tokiame centre dirba 13, o Kaune – 9 žmonės.

Domisi žydai

Vis daugiau turistų renkasi Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro organizuojamas ekskursijas. Pernai jų buvo surengta 218.

Klaipėdoje yra per 200 gidų, kurie gali vesti ekskursijas.

Turistai rinkosi ekskursijas įvairiomis kalbomis, tačiau pernai sulaukta ir ieškojusių šios pažintinės pramogos žydų vartojama kalba.

R.Savickienė pastebėjo, kad jau kurį laiką ne tik uostamiestyje, bet ir kitų šalių miestuose juntamas didesnis žydų susidomėjimas. Jie vis aktyviau keliauja po pasaulį, pageidauja apžiūrėti istorinius, su šios tautos praeitimi susijusius objektus.

Todėl tikimasi paruošti specialų maršrutą žydams.

Vakar posėdžiavę Klaipėdos miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai siūlė sudaryti maršrutą, susijusį su karo laikų vietomis bei statiniais.

Šiemet, kaip ir kasmet, itin laukiama kruiziniais laineriais atvykstančiųjų. Praėjusiais metais uostamiestyje prisišvartavo 51 toks laivas. Jais miestą pasiekė apie 60 tūkst. turistų.

Dabar savo keliones į Klaipėdą jau yra suplanavę 53 laineriai, tačiau tikimasi, kad jų skaičius dar padidės. Dauguma atplauksiančių laivų – ilgesni nei 200 m. Spėjama, kad jie į miestą atgabens panašiai turistų, kaip ir pernai.

Gėjams trūksta informacijos?

Uostamiesčio turizmo ir kultūros informacijos centras jau kurį laiką ruošiasi turizmo sezono pradžiai, dalyvauja įvairiose tarptautinėse parodose, rengia informacinius leidinius, kurie paprastai būna išgraibstomi atvykėlių.

Dauguma jų leidžiami keturiomis kalbomis, o vienas – aštuoniomis.

Šiemet viename leidinių informaciją tikimasi pateikti Brailio raštu. Taip pat spausdinamas specialus lankstinukas keliaujantiesiems su keturkojais.

"Kituose miestuose yra specifinė informacija gėjams. Tai taip pat populiarėja", – pastebėjo komiteto narys Vygantas Vareikis.

Vis dėlto, R.Savickienės teigimu, tokia informacija besidominčiųjų – itin nedaug.

Rengia strategiją

Vakar posėdžiavusiems politikams pristatyta ir Klaipėdos miesto turizmo rinkodaros ir komunikacijos strategija, kurioje numatoma, kaip iki 2020-ųjų planuojama vystyti turizmo sektorių, aptariami uostamiesčio privalumai ir trūkumai.

Vienas ryškiausių Klaipėdos trūkumų – miestas vis dar nesuformavo savo tikslaus veido, klaipėdiečiai nesijaučia miesto "ambasadoriais", turistams Klaipėda atrodo mažas miestas, stinga renginių.

Todėl ateityje numatoma stiprinti bendradarbiavimą su uostamiesčio verslininkais, siekti, jog Klaipėda taptų konferencijų turizmo miestu, plėsti ekologinio ir kultūrinio turizmo galimybes bei aktyvaus laisvalaikio paslaugas.

"28 proc. visos Lietuvos turistų aplanko Klaipėdą, bet tik 18 proc. užsuka į Palangą. Kodėl Palangos oro uostas vis dar vadinamas Palangos, o ne Klaipėdos?" – klausė minėto komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas.

Jo teigimu, į planą vertėtų įtraukti pavadinimo pakeitimo galimybę. Taip pat, anot pirmininko, uostamiesčiui reikėtų siekti, jog bent kai kurios miesto teritorijos būtų pripažintos kurortinėmis zonomis. Jo žodžiais, uostamiestyje būtų gerai įkurdinti ir geoterminio vandens parką.