Sekmadienį Smiltynės paplūdimyje poilsiautojai aptiko ruonio gaišeną. Žmonės iškvietė bendrovės „Nuaras“ darbuotojus.

Vienas negyvas žinduolis iš Smiltynės pliažo buvo išgabentas pirmadienį. Tiesa, neaišku, ar tas pats, kurį matė klaipėdiečiai. 

Biudžetinės įtaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki sakė nespėjantis skaičiuoti negyvų žinduolių – vien per praėjusį savaitgalį Smiltynėje jų buvo keli.

Gegužę ir birželio pradžioje tai tampa masiniu reiškiniu.

„Ir šeštadienį, ir sekmadienį išmetė. Reikia skaičiuoti, jau ir pats susipainiojau. Tų, kuriuos sekmadienį uždengėme, šiandien neberadome. Gal kas nors išvežė? Šiandien „Nuaras“ pasiėmė tik vieną ruonį, o vakar krante jų buvo trys. Tai vyksta kiekvienų metų gegužę ir birželį“, – pirmadienį pranešė A. Siakki. 

Praėjusią savaitę nugaišęs ruonis rastas netoli Girulių, o pasikeitus vėjo krypčiai ir pradėjus pūsti į kranto pusę jūra į krantą išmetė dar daugiau šių žinduolių.

Pasak „Nuaro“ atstovės, Smiltynėje aptikto ruonio kūnas šįsyk nebuvo sužalotas. Belieka tik spėlioti, kas jam atsitiko.

„Gavome pranešimą, kad Smiltynėje yra trys ar keturi nugaišę ruoniai, tačiau nuvažiavę jų neradome. Kas paėmė kitus, nežinome“, – nurodė pašnekovė.

Praėjusį mėnesį Klaipėdoje netoli Jūrų muziejaus iš marių ištrauktas nugaišęs, 200 kg sveriantis ruonis. Kritusių žinduolių gegužę buvo gal net kelios dešimtys. Kai kurių kūnai – su išorinėmis smurto žymėmis.

Pernai Karklės paplūdimyje aptiktas šokiruojantis radinys – ruonio galva. Akivaizdu, kad prie gyvūno tragiškos baigties ranką pridėjo žmogus.

Šių į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų ir valstybės saugomų gyvūnų žūčių aplinkybių, pasirodo, niekas niekada netyrė ir nesiaiškino.

Daugybę metų sužalotus ar jūros išmestus ruoniukus slaugantis Jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas ilgą laiką vedė kritusių ruonių statistiką.

Deja, ruonių žudymo niekas nenori matyti – kaltų dėl to, bent jau teoriškai, nėra. Ir iki šiol nesiimama jokių priemonių, kad gyvūnai būtų apsaugoti.

Pirmadienį pats A. Grušas komentuoti situaciją atsisakė – specialistas prabils tada, kai „pradės dirbti tiesiogiai už tai atsakingos institucijos“. Konkrečiai – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos ministerija. Esą šiemet A. Grušas nefiksuoja ruonių žūčių.

Minėto departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas pirmadienį į žurnalistų skambučius neatsiliepė.

Kasmet Lietuvos pajūryje suskaičiuojama vis daugiau ruonių gaišenų.