Gausiai užderėjusiais grybais uostamiestyje prekiaujama ne tik turgavietėse, bet ir prie prekybos centrų ar pakelėse. Specialistai įspėja rudens gėrybių nepirkti iš neaiškių pardavėjų. Priešingu atveju gali tekti nusivilti.

Kainos išlieka panašios

Nors šiemet baravykų derlius labai didelis, turgavietėse jų kainos išlieka panašios. Jos svyruoja nuo 15 iki 30 už kilogramą. Prie prekybos centrų krūvelę didesnių baravykų galima nupirkti ir už 5 litus.

Prekeiviai grybais įsikuria ir pakelėse. Iš pravažiuojančių žmonių už pintinę baravykų jie prašo 50 litų.

Pasak Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Antano Baužos, nors dabar grybų prekyba klesti, jokių skundų dėl miško gėrybių sulaukta nebuvo.
„Šiemet grybai yra geros kokybės. Nesukirmiję. Gal todėl ir nėra skundų“, – svarstė vadovas.

A.Bauža pabrėžė, kad tarnyba tikrina tik tas vietas, kuriose grybais prekiaujama legaliai. Tarp jų – turgavietės, savivaldybės numatytos vietos mieste.

„Pakelės, prekybos centrų aikštelės – ne mūsų kompetencija“, – pasakojo viršininkas.

A.Bauža įspėjo, kad bandyti įsigyti grybų iš neaiškių prekeivių nereikėtų, nes tokiu atveju pirkėjai dėl maisto produktų kokybės niekam negali reikšti pretenzijų.

„Geriau eiti į turgų, nei pirkti pakelėse. Dar geriau prisigrybauti patiems“, – pabrėžė vadovas.

Grybai, kuriais prekiaujama, privalo būti vienos rūšies, švarūs, be pašalinio kvapo. Negalima prekiauti konservuotomis gėrybėmis.

Verslo liudijimo nereikia

Gyventojams, kurie parduoda savo surinktas miško gėrybes: grybus, uogas, riešutus, vaistažoles – įsigyti verslo liudijimus ar kitaip registruoti veiklą nėra privalu.

Pasak Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorės Editos Cibienės, pagal įstatymų nuostatas tokia veikla nelaikoma individualia.

Ji atkreipė dėmesį, kad gyventojų už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes gautos pajamos, kurios neviršija 10 tūkst. litų per metus, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

„Jei pardavus paties surinktus grubus, uogas, riešutus bei vaistažoles viršijama 10 tūkst. litų suma, tada 15 proc. pajamų mokesčio tarifu apmokestinama tik nurodytą sumą viršijanti dalis“, – aiškino direktorė.

E.Cibienė atkreipė dėmesį, kad gyventojų surinktų miško gėrybių perpardavimas yra laikomas individualia veikla, o iš jos gautos pajamos yra apmokestinamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.

Metams pasibaigus, pajamų mokestis mokamas nuo uždirbtų pajamų. Individualios veiklos pajamoms iš prekybos taikomas 5 proc. pajamų mokestis.

Leidimas – privalomas

Nors gyventojams, kurie prekiauja savo pačių surinktomis gėrybėmis, verslo liudijimo nereikia, tačiau gauti leidimą prekiauti vienoje ar kitoje vietoje yra privaloma.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys pasakojo, kad patikrinimai, kaip laikomasi Prekybos ir paslaugų teikimo viešose vietose taisyklių, organizuojami nuolat.

„Prekiautojai grybais nėra išskiriami. Jie parduoti grybus gali tik nustatytose vietose. Tam reikia gauti savivaldybės leidimą. Priešingu atveju jie turi prekiauti turgavietėse“, – tvirtino vedėjas.

Anot V.Valio, ankstesnių patikrinimų metu buvo užfiksuotas ne vienas pažeidėjas, kuris prie prekybos centrų be leidimo prekiavo savo sodo gėrybėmis, pačių surinktais grybais.

„Esame net kelis nubaudę. Buvome subūrę ir prekybos centrų vadovus. Diskutavome, kad jie rūpintųsi vietomis, kuriose močiutės prekiauja savo užaugintomis ar surinktomis gėrybėmis. Siūlėme, kad jie galėtų imti ir simbolinį mokestį, tačiau prekybos centrų ta mintis nesužavėjo“, – prisiminė vedėjas.

Be leidimų neleistinose vietose prekiaujantys asmenys pirmiausia yra įspėjami. Jei nelegali veikla tęsiama, gresia bauda.

Patikrinimus turgavietėse ketina surengti ir aplinkosaugininkai. Jie stebės, ar parduodami leistino dydžio grybai.