Ko sunerimo norvegai?

Diskusija įvyko ir Norvegijoje, kai jos pakrantės žvejybos rinkoje atsirado naujas 77 m ilgio ir 17 m pločio žvejybos bendrovės „Holmoy Maritime“ supertraleris „Sunderoy“.

Nors šis žvejybos laivas yra vienas moderniausių pasaulyje, Norvegijos pakrančių žvejams jis sukėlė siaubą. Beje, ir žvejybos kompanija, kuriai toks didelis laivas jau yra ketvirtas. Joje dirba per 300 žmonių. Laikoma, kad ši kompanija dirba efektyviai ir vykdo tvarią žvejybą.

Norvegijos pakrančių žvejų asociacijos vadovas Tomas Vegaras Kiilis viešai tikino, kad su supertraleriais yra ne žvejyba, o žuvų griebimas iš gelmių. Per trumpą laiką naujasis laivas sugavo įspūdingą kiekį žuvų.

Asociacijos vadovo nuomone, žvejyba dideliais laivais iškraipo Norvegijos žvejybos esmę – aprūpinti pakrantės žvejus darbu visus metus.

O didelis laivas per trumpą laiką išgaudė skirtas kvotas ir jame dirbantiems žmonėms nebėra ką veikti.

Manoma, kad Norvegijos žvejybos ateitis turėtų būti ne didžiuliai traleriai, o 15–30 m ilgio žvejybos laivai, išsidėstę pagal visą pakrantę.

Tai vyko ir Lietuvoje

Panaši diskusija prieš kurį laiką buvo kilusi ir Lietuvoje, kai Baltijos jūros žvejybos rinkoje pasirodė keli dideli vienos bendrovės laivai. Jie buvo įsigyti jau naudoti, tačiau palyginti gerai vertinami Vakarų Europos žvejybos rinkoje. Tarp žvejybos laivų, kurių dauguma Lietuvoje yra likę iš sovietinių laikų, naujieji laivai atrodė patraukliai.

Juos palankiai, kaip naujovę, priėmė ir Žemės ūkio ministerijos valdininkai. Tačiau šie laivai sukiršino Lietuvos Baltijos jūros žvejus. Kilo klausimų, kodėl vieni kelis kartus pasididino žvejybos laivų galią, prisitaikė dideliems laivams kvotas, o kitiems nieko neleidžiama daryti.

Tiems laivams dideliais kiekiais leista gaudyti strimeles ir šprotus, o mažesnieji nuo seno turėjo menkių kvotas. Dabar, kai menkių žvejyba uždrausta, dauguma žvejų iš viso neturi ko gaudyti, o didesnių laivų savininkai strimeles ir šprotus, kad ir kintant jų proporcijoms, vis tiek gali gaudyti.

Lietuvos žvejybos laivynas

Šiuo metu Lietuvoje yra du žvejybos laivų sąrašai. Vieni žvejoja atviroje Baltijos jūroje, kiti – Baltijos jūros žvejybos priekrantėje.

Atviros Baltijos jūros žvejybos laivų sąraše yra 29 laivai. Jų dydis pagal tonažą (GT) yra nuo 74 iki 543 tonų. Pagal pagrindinio variklio galią (tai yra itin svarbu, nes silpnais varikliais blogesniu oru žvejoti neįmanoma) laivai skirstomi nuo 132 kW iki 1 400 kW.

Iš 29 žvejybos laivų 22 yra Lietuvos laivų registre, keturi – Danijos, po vieną Latvijos, Švedijos ir Suomijos.

Tarp Lietuvos registro laivų dominuoja silpni, 117–121 GT ir 220–221 kW galios laivai. Tai yra buvę sovietiniai Baltijos žvejų kolūkio laivai, kuriems jau yra 30–40, o gal ir daugiau metų. Visi didieji Lietuvoje žvejybos kvotas gaunantys laivai, kaip „Tovė“, „Mingė“, „Insė“, „Gilija“, yra susiję su Danijos registru. Visų šių laivų variklių galia yra didesnė nei 600 kW, tonažas daugiau nei 290 GT. Visų kitų, išskyrus suomiško laivo „Ramus“, tonažas yra ma-žesnis nei 120 GT, galia mažiau nei 225 kW.

Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje pagal oficialų Žuvininkystės tarnybos paskelbtą sąrašą žvejoja 103 laivai. Visi jie yra iš Lietuvos registro, išskyrus „Viola“ ir „Hajen“ – jie iš Švedijos. Baltijos jūros priekrantėje yra ir itin mažų, net 1 GT nesiekiančių laivų. Didžiausias – 22,37 GT ir 110 kW laivas „Kopgalis“. Priekrantėje dominuoja 1–2 GT laivai su varikliu nuo 7 iki 60 kW. Didesni nei 9 GT, su varikliu, didesniu nei 40 kW, yra 8 laivai.