Šių metų laimikis džiugina žvejus. Kai kurie per dieną sugeba sugauti išties daug šių žuvų.

Vėjažuvės – įspūdingos žuvys, išskirtine galva, kuri turi paukščio snapą primenančius žandus. Šios žuvies kūnas labai ilgas, užauga kone iki metro.

"Tai nėra invazinės žuvys, istorikai turėtų pasakyti, kada jos pradėtos gaudyti Baltijos jūroje. Tai – jūrinės žuvys, masiškai jos gyvena Atlante. Mūsų priekrantėje pasirodo epizodiškai. Dažniausiai jos atplaukia čia neršti, tačiau tam reikia palankių srovių ir vėjų", – aiškino Lietuvos jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.

Laimikis: per pusdienį žvejai sugauna apie dvi dešimtis vėjažuvių. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Ar sėkmingai šios žuvys išneršia, mokslininkai negali pasakyti. Gali būti, kad Baltijos jūros vandens druskingumas šioms žuvims per mažas.

"Vienintelis būdas tai patikrinti – reikia ištirti priekrantės vandenį, ar jame yra mailiaus. Pavyzdžiui otai, kurie pas mus taip pat atklysta migruodami, čia neršia. Esame radę otų mailiaus. Vėjažuves dažnokai matau neršiančias. Patelė neršia kelių patinėlių apsuptyje. Tačiau, ar subręsta ikrai ir ar jie išsirita, didelis klausimas", – kalbėjo R.Dailidė.

Dažniausiai vėjažuvės priekrantėje pasirodo pirmosiomis gegužės savaitėmis, kai pietvakarių vėjai atneša šiltesnį vandenį.

"Nerštui reikia dešimties laipsnių šilumos. Šiemet vėjažuvės pasirodė gal tik viena savaite vėliau", – patikino R.Dailidė.

Vėjažuvių mėsa yra skani, žuvis turi mažai kaulų. Jų kaulai ir mėsa turi daug biliverdino, todėl iškepus kaulai įgauna žalsvą atspalvį.

Išvaizda: kone metro ilgio vėjažuvės – įspūdingos. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)