Paminklų vajus uostamiestyje – be jūrininkų

A.Smetona geresnis už L.Stulpiną?

Netrukus rinksis Klaipėdos miesto įvaizdžio komisija ir svarstys, ar reikia Klaipėdoje statyti paminklą pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Klaipėdoje suburta tokio paminklo statybos iniciatyvinė grupė prieš keletą savaičių pakartotinai padavė prašymą dėl paminklo statybos.

Ilgesys: jūrininko žmonos skulptūra Ispanijoje. / „Juliet.life.com“ nuotr.

Vienareikšmiškai atrodytų – ar dera Klaipėda ir Antanas Smetona? Tačiau jo sąsajų su Klaipėda yra. A.Smetona buvo asmuo, kuris labiausiai prisidėjo, kad Klaipėda būtų grąžinta Lietuvai. Jis buvo derybinės grupės su prancūzais dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos vadovas. A.Smetonos paminklo statyba sukeltų dalies klaipėdiečių, ypač jūrinės bendruomenės, nepasitenkinimą. Uostamiestyje neatsirado vietos pirmojo Klaipėdos jūrų uosto kapitono Liudviko Stulpino paminklui. Klaipėdoje net nėra normalaus paminklo jūrininkui (išskyrus „Albatrosą“ prie Lietuvos jūrų muziejaus), kuris būtų skirtas išplaukusiems ir negrįžusiems laivams ir jūrininkams.

Įvairiausi jūriniai paminklai

Panašių paminklų ar monumentų jūrininkams turi kone kiekvienas Europos uostamiestis.

Paminklus jūrininkams galima suskirstyti į kelias dalis. Bene gausiausia paminklų žvejams. Ir Klaipėdoje yra žvejo paminklas su fontanu, kuris neseniai buvo rekonstruotas.

Tačiau jau vis garsiau kalbama, kad žvejo paminklas yra sovietinio tipo, skirtas buvusiam sovietiniam žvejybos laivynui, kuris po nepriklausomybės atkūrimo išnyko.

Istorija: monumentas jūrininkams Švedijos Helsingborgo uoste. /„Juliet.life.com“ nuotr.

Yra pageidaujančių, kad į žvejo paminklo vietą turėtų būti grąžintas „Borussia“ paminklas, kuris buvo sunaikintas 1945 m.

Kita jūrinių paminklų dalis Europoje yra skirta karų verpetuose dalyvavusiems jūrininkams. Klaipėdai tai nėra aktualu.

Dar viena tematika – žmonų, šeimų atsisveikinimas su išplaukiančiais jūrininkais. Ukrainoje Odesoje ir Rusijoje Novorosijske yra beveik identiški paminklai, kur su išplaukiančiu jūrininku krantinėje atsisveikina žmona su 4–6 metų berniuku. Tai kategorijai galima priskirti ir Klaipėdos berniuką su šuniuku.

Pagarba: įspūdingas monumentas Lisabonoje Portugalijos jūrininkams  atradėjams. / „Juliet.life.com“ nuotr.

Galima pagalvoti, kad atsisveikinimas – moters su jūrininku ar vaikų su tėvu – labiau būdingas sovietinio bloko šalims. Bet ne. Nuostabus atsisveikinimo su jūrininku paminklas ir Ispanijos Loret de Mal skulptūra. Klaipėda yra tarp kelių šimtų pasaulio miestų, kuriuose pastatytos undinėlių skulptūros. Garsiausia iš jų, kaip žinome, yra Kopenhagoje.

Per žemas meninis lygis

Turbūt didžiausiai kategorija su jūrininkais susietų paminklų, ypač monumentų, yra istorine tematika.

Ar Lietuva neturi nieko istoriško ir jūrinio, ką būtų galima įamžinti?

Priminsime, kad 2021-aisiais bus minimas pirmojo lietuviško laivo „Birutė“ atplaukimo į Lietuvą 100-metis, konkrečiai į Klaipėdą, nors jis čia ir nebuvo registruotas.

1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje buvo pasirašyta konvencija, pagal kurią Klaipėdos uosto valdymą perėmė lietuviška uosto direkcija. Šios istorinės datos 100-mečiui Klaipėdoje galėtų atsirasti tam tikras jūrinis-uostinis monumentas.

Forma: monumentas jūrininkams Norvegijos Bergene. / „Juliet.life.com“ nuotr.

Netiesa, kad Klaipėdoje nėra jūrinių tematikų, kurias reikėtų įamžinti. Jūrinės kultūros koordinacinė taryba yra parengusi ištisą sąrašą jūrinių asmenybių, kurias reikėtų Klaipėdoje įamžinti. Tarp jų buvo ir pirmasis Klaipėdos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas. Tačiau jo skulptūra, rengta Klaipėdai, iškeliavo į Telšius.

Klaipėdoje pripažinta, kad skulptūra buvusi per žemo meninio lygio. Galbūt tiesos čia ir yra. Norėtųsi, kad jūriniai paminklai, monumentai ar netgi jūrinės skulptūrėlės būtų meniškos, patrauklios, žaismingos, trauktų Klaipėdos gyventojų ir svečių dėmesį.