Pandemija mažai veikė laivybos gigantus

Iškilo kinų gigantas

Jei ne laivų įgulų keitimo problemos, nedaug užsikrėtusių jūrininkų, galima būtų manyti, kad prekybinėje laivyboje COVID-19 kaip ir nėra.

Netgi skelbiama, kad didžiųjų pasaulio prekybos laivybos kompanijų rezultatai šiemet yra geresni nei pernai ir nei buvo tikėtasi.

Tarp didžiausių pasaulio kompanijų per 2019–2020 metus iškilo Kinijos gigantas „COSCO Shipping Lines“. Šiemet ji valdo 1 114 laivų, daugiausia konteinervežių ir balkerių, turi per 27 tūkst. darbuotojų. Toks darinys sujungus kelias Kinijos laivybos kompanijas atsirado tik 2016 m.

Situacija: „Klaipėdos Smeltė“ galėtų priimti ir didesnius, ir mažesnius konteinerinius laivus, net ir pasaulio gigantus, tik kad jų beveik nėra. / Vidmanto Matučio nuotr.

Kompanijos metinė apyvarta siekia per 20 mlrd. JAV dolerių. Galima palyginti, jog šios vienos laivybos kompanijos metinė apyvarta yra gerokai didesnė nei Lietuvos biudžetas. Šiemet Lietuvos biudžetas yra 11,5 mlrd. eurų. Kitiems metams siūlomas, bet dar nepatvirtintas 15,49 mlrd. eurų.

Daugiau laivų už šią Kinijos milžinę turi tik Danijos gigantė „AP Moeller-Maersk“. Jos laivyną sudaro 1 388 laivai. Iš jų 697 konteinervežiai, 430 vilkikų, per 200 tanklaivių.

Europos milžinai

Dauguma didžiųjų laivybos kompanijų vis dar yra Europoje. Didžiausia pasaulyje yra jau minėta „AP Moeller-Maersk“, kuri valdo 17 proc. pasaulio konteinerių gabenimo rinkos. Trečioje vietoje išlieka, o šiemet pozicijas taip pat gerokai sustiprino Italijos kompanija „Mediterranen Shipping Company“ (MSC). Nors ji turi 574 laivus, bet valdo 16 proc. pasaulio konteinerių pervežimo rinkos.

Prieš kelerius metus MSC dalis pasaulyje siekė apie 8–10 proc. MSC įtaka rinkoje ypač padidėjo, kai ji kartu su „Maersk Line“ pradėjo bendrą krovinių gabenimą. Tai turėjo neigiamos įtakos Klaipėdos uostui. „Klaipėdos Smeltės“ bendrovėje planavusi įsirengti vieną iš svarbiausių Baltijos jūros konteinerių terminalų, sudariusi sąjungą su „Maersk Line“ MSC nukreipė laivus į Gdanską, o Klaipėdos uostas tapo tuščių konteinerių remonto ir laikymo uostu.

Konkurencija: kinai jau taikosi išstumti daug metų didžiausia pasaulio laivybos kompanija esančią Danijos gigantę „AP Moeller-Maersk“. / Bizenglish.adaderana.lk nuotr.

Iš didžiųjų pasaulio kompanijų MSC pajuto bene didžiausią krizės įtaką, mat ji turi ir didžiulį kruizinės laivybos padalinį „MSC Cruises“.

Dėl koronaviruso vos ne visi pasaulio kruiziniai laivai tebestovi. Tikimasi, kad kažkoks sezonas gali prasidėti nuo 2021 m., bet jis nebus toks, kaip prieš COVID-19 krizę.

Tarp didžiausių laivybos kompanijų iš Europos šiemet dešimtuke išsilaikė prancūzų „CMA CGM Group“ (4 vieta pasaulyje) su 564 laivais. Šeštoje vietoje pasaulyje yra vokiečių kompanija „Hapag-Lloyd“ su 233 laivais.

Dominuoja konteinervežiai

Su Europos kompanijomis vis labiau konkuruoja ne tik antroje vietoje įsitvirtinusi Kinijos „COSCO Shipping Lines“, bet ir penkta tapusi Taivano „Evergreen Line“ su 280 laivų, septinta – japonų „Ocean Network Express“ (ONE) su 212 laivų. Pastaroji atsirado susijungus didžiausioms Japonijos laivybos kompanijoms „Nippon Yusen Kaischa“ (NYK), „Mitsui O.S.K. Lines“ (MOL) ir „K Line“. Nors didžiausią dalį jos laivų sudaro konteinervežiai, tačiau ONE yra ir refrižeratorinių pervežimų Azijos rinkoje lydere.

Šioje rinkoje dirba ir Lietuvoje esančios „Limarko laivininkystės kompanijos“ laivai.

Aštuntoje vietoje – Kanados korporacija „Teekay“. Ji valdo per 140 laivų, kurių didžiausią dalį sudaro tanklaiviai. Kompanija taip pat turi ir dujovežių. Didžiausių pasaulio laivybos kompanijų dešimtuką baigia

Azijos laivybos milžinės – Singapūro „Pacific International Line“ su 95 laivais ir Kinijos „Yang Ming Marine Transport Corporation“ (92 laivai). Galima pastabėti, kad tarp didžiausių pasaulio kompanijų yra daugiausia vien tos, kurios turi konteinerinius laivus. Išimtis yra tik korporacija „Teekay“.

Išimtis: tanklaivių ir SGD laivų kompanija „Teekay“ vienintelė sugebėjo įsiveržti į pasaulio laivybos elitą, kur dominuoja konteinervežių laivynas. / Teekay.com nuotr.

Kodėl taip išaugo ir sustiprėjo pasaulio konteinerinis laivynas, jei iš 10 didžiausių pasaulio kompanijų 9 yra susijusios su konteinerių gabenimu? Pagrindinė priežastis tai, kad po 2008–2010 m. pasaulinės recesijos konteinerinės laivybos kompanijos pradėjo smarkiai jungtis į dideles korporacijas, prasidėjo per recesiją labiau nukentėjusių kompanijų supirkimas.

Kita priežastis, kad po krizės dar daugiau krovinių „perėjo“ į konteinerius, piginant gabenimą smarkiai didėjo ir konteineriniai laivai. Panašių reiškinių gali būti ir po COVID-19 sukeltos krizės, juo labiau kad ne visi laivų savininkai iš jos „išplauks ant bangos“. Bent jau kruizinės ir kitos keleivinės laivybos segmentuose gali būti ir stiprių sukrėtimų.