- Bernardas Šaknys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Protestavo: paslaugų sektoriaus darbuotojai sako sunkiai išgyvenantys pandemiją.
-
Protestavo: paslaugų sektoriaus darbuotojai sako sunkiai išgyvenantys pandemiją.
-
Protestavo: paslaugų sektoriaus darbuotojai sako sunkiai išgyvenantys pandemiją.
-
Protestavo: paslaugų sektoriaus darbuotojai sako sunkiai išgyvenantys pandemiją.
-
Protestavo: paslaugų sektoriaus darbuotojai sako sunkiai išgyvenantys pandemiją.
-
Protestavo: paslaugų sektoriaus darbuotojai sako sunkiai išgyvenantys pandemiją.
-
Protestavo: paslaugų sektoriaus darbuotojai sako sunkiai išgyvenantys pandemiją.
-
Protestavo: paslaugų sektoriaus darbuotojai sako sunkiai išgyvenantys pandemiją.
-
Protestavo: paslaugų sektoriaus darbuotojai sako sunkiai išgyvenantys pandemiją.
-
Protestavo: paslaugų sektoriaus darbuotojai sako sunkiai išgyvenantys pandemiją.
-
Protestavo: paslaugų sektoriaus darbuotojai sako sunkiai išgyvenantys pandemiją.
-
Protestavo: paslaugų sektoriaus darbuotojai sako sunkiai išgyvenantys pandemiją.
-
Protestavo: paslaugų sektoriaus darbuotojai sako sunkiai išgyvenantys pandemiją.
-
Protestavo: paslaugų sektoriaus darbuotojai sako sunkiai išgyvenantys pandemiją.
-
Protestavo: paslaugų sektoriaus darbuotojai sako sunkiai išgyvenantys pandemiją.
-
Protestavo: paslaugų sektoriaus darbuotojai sako sunkiai išgyvenantys pandemiją.
Penki staliukai, dengti juodomis staltiesėmis, ir lova su atremtais laidotuvių vainikais. Makabriškas viešbučio kambarys po atviru dangumi buvo paruoštas, kaip teigia akcijos organizatoriai, turizmo verslo laidotuvėms. Taip valdžios dėmesio ir pagalbos prašė pandemijos suvaržymų prispausti viešbučių, restoranų, gidų ir kitų verslų atstovai.
Dvigubai mažiau svečių
„Norime atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad mes dar gyvi. Turbūt jau ne visi – didelė dalis įmonių po karantino turbūt nebeatsidarys. Jau metai laiko, kai viskas uždaryta. Finansai baigiasi. Neaišku, kas dar atsidarys po šios vakarienės“, – kalbėjo „Amberton Hotel Group“ generalinis direktorius Tadas Matjošaitis.
Viskas, kas liko, – viltis, kad situacija kažkada pagerės.
Klaipėdos viešbučiuose pernai buvo apsistota beveik dvigubai rečiau nei ankstesniais – ikipandeminiais metais. Iš keturių šimtų tūkstančių nakvynių per metus liko vos apie porą šimtų tūkstančių.
„Reikėtų pabrėžti, kad ypač sumažėjo turistų iš užsienio. Klaipėdos apgyvendinimo įstaigose nakvojančių užsieniečių skaičius susitraukė 77 proc.“, – nurodė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.
Nuo užsidarymo viešbučius pernai gelbėjo tik keliavę patys lietuviai ir verslo reikalais Lietuvoje viešintys pavieniai užsieniečiai.
Skaitytojo nuotr.
„Įdomus jausmas vaikščioti tuščiais viešbučio koridoriais. Kai prisimeni, kiek besišypsančių žmonių buvo dabar jau net ne prieš metus, o prieš pusantrų... Šiandien šypsosi tik registratūros darbuotojai, pasitinkantys tuos kelis likusius svečius“, – pasakojo T.Matjošaitis.
Praėjusių metų gale sugriežtėjus karantinui didžiausias Klaipėdos viešbutis sako netekęs apie 70 proc. pajamų.
„Pas mus yra 254 kambariai. Šiandien užimti nuo 15 iki 20. Pernai tokiu laikotarpiu turėjome apie 80–90“, – skaičiavo T.Matjošaitis.
Nukentėjo visi
Pandemijos suvaržymai ypač skaudžiai smogė gidams.
„Individualios veiklos pažymos neturiu. Deja, nepakliuvau tarp paramą gavusių žmonių. Daug metų dirbau, kad tapčiau gide. Tai yra mano pagrindinės pajamos. Dabar negaunu nieko. Ačiū dievui, namuose yra, kas padeda“, – guodėsi Klaipėdos apskrities gidų gildijos narė Rūta Šadeikytė.
Ji pastebi, kad restoranai ir viešbučiai gali bent iš dalies dirbti, tačiau kol sienos uždarytos, gidai – visiškai be darbo.
Pajamų neteko ir kelionių organizatoriai.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Visi sėdime vienoje valtyje ir turime žiūrėti, kad nepaskęstume. Maksimaliai susimažinome išlaidas. Jokių kruizų, jokių turistų. Viskas, kas liko, – viltis, kad situacija kažkada pagerės“, – kalbėjo bendrovės „BaltTours“ vadovas Manfredas Wageneris.
Dauguma dirbusiųjų turizmo ir paslaugų sektoriuje priversti ieškoti papildomo darbo. Vadovai tikina nenorintys atleisti darbuotojų, tačiau išgyventi metus be realaus darbo – sudėtinga.
„Didžiąją dalį esame išleidę į prastovas. Jie gauna valstybės subsidijas. Bet tai nėra parama verslui. Tai parama darbuotojams. Kitu atveju tektų juos atleisti“, – kalbėjo T.Matjošaitis.
Prašo kompensacijų
Verslininkai sako, kad jiems padėtų patalpų nuomos ir komunalinių mokesčių kompensacija. Per antrąją pandemiją ypač pasijuto prasidėjęs šildymo sezonas.
„Praeitą mėnesį vien už šildymą sąskaita siekė beveik 20 tūkst. eurų. O dar elektra, vanduo“, – skaičiavo „Amberton Hotel Group“ generalinis direktorius.
Įmonėms, kurių apyvarta krito daugiau nei 60 proc., Vyriausybė nusprendė kompensuoti Gyventojų pajamų mokestį. Tačiau verslininkai nepatenkinti numatytomis 100 tūkst. eurų lubomis.
Skaitytojo nuotr.
„Tai reiškia, kad gausi tą pačią sumą, nepriklausomai nuo to, ar turi du restoranus, ar dešimt viešbučių. O išlaikyti daug pastatų kainuoja brangiau nei vieną“, – teigė T.Matjošaitis.
Nuoseklumo pasigenda ir maitinimo įstaigų atstovai.
„Labiausiai norisi, kad būtų žiūrima logiškai. Jei galima būriuotis prekybos centruose, bažnyčiose, kodėl barai negali veikti net minimaliu užimtumu?“ – stebėjosi Klaipėdos laisvalaikio asociacijos direktorius Jevgenijus Sokolovas.
Siūlo išimtis
Į vadinamąją paskutinę vakarienę užsukęs Klaipėdos meras sakė suprantantis verslininkus.
„Atėjau ne protestuoti prieš Vyriausybę, bet palaikyti verslą, kuriam tikrai reikia pagalbos“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Klaipėdos savivaldybė nuo pandemijos nukentėjusiam verslui šiemet suteikė nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą. Viešbučiams ir restoranams nereikia mokėti 40 proc. turto mokesčio.
Uostamiesčio vadovas teigė, kad Vyriausybė galėtų padėti lanksčiau žiūrėdama į karantino suvaržymus. Pavyzdžiui, leisti į miestą atvažiuoti tiems, kurie užsisakė nakvynę viešbutyje.
„Nesusipratimas, kad Palanga yra atvira. Tai dabar visa Lietuva į pajūrį kaip per butelio kaklelį patrauks per Palangą. O pas mus stovės tušti viešbučiai“, – apgailestavo V.Grubliauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Netektis: mirė skulptorius D. Jefremovas
Eidamas 88-uosius Klaipėdoje mirė skulptorius Dmitrijus Jefremovas, trečiadienį pranešė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. ...
-
Kalėdiniams ir naujamečiams uostamiesčio renginiams numatyta 90 tūkst. eurų1
Šiais metais kalėdiniams ir naujamečiams miesto renginiams numatyta 90 tūkst. eurų, o Teatro aikštės puošyba bei šventinėmis atrakcijomis tradiciškai rūpinsis viešoji įstaiga "Klaipėdos šventės&qu...
-
Apleistas automobilis trukdė visiems: savininkui skirta bauda
Uostamiesčio gatvėse, automobilių stovėjimo aikštelėse, esančiose prie parduotuvių ar kiemuose prie daugiabučių namų, stovi ne vienas automobilis nuleistomis padangomis, išdaužytais langais, be valstybinių numerių. ...
-
Skulptūrų parkas neliks be medžių9
Atnaujinamame Skulptūrų parke, nepaisant pasipriešinimo, neišvengiamai teks retinti medžius. Po išsamios želdinių specialistų ekspertizės rekomenduojama pašalinti apie 400 nevertingų, nusenusių ar papuvusių medžių. Tai y...
-
Klaipėdoje viešėjusiai A. Armonaitei – šoką sukėlęs vaizdas30
Klaipėdoje vakar viešėjusi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos delegacija su ministre Aušrine Armonaite nustebo, kai atvykusi prie jūros pamatė, kaip iš laivo netoli paplūdimio fontanu liejamas juodas smėlis. Tai tapo pokalbio su b...
-
Taivane viešintis A. Latakas tikisi sugrąžinti prarastus krovinių srautus į Klaipėdą15
Taivane viešintis Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako, kad per trejus pastaruosius metus krovinių srautas iš Taivano į Klaipėdą sumenko maždaug perpus, tačiau tikimasi, kad jų vėl padaugės. ...
-
Besiveržiantiems maudytis esant raudonai vėliavai duoda pasiūlymą: antrąsyk to kartoti nesinorės
Pastarosios savaitės atkreipė visos Lietuvos žmonių dėmesį į poilsiautojų neatsakingą elgesį bei nelaimes pajūryje. Žmonės į jūrą eina net kai iškelta maudytis draudžianti raudona vėliava. Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su gelb...
-
Paukščių draugijoje – ir po mirties1
Prieš ketverius metus amžinybėn iškeliavusio ornitologo Leono Jezersko sparnuočiai, regis, nepamiršta ir po jo mirties. Garsiojo gamtininko kolega, Ventės rago stoties vadovas Vytautas Jusys užfiksavo gandrą, vaikštinėjantį ...
-
Nuo karo pabėgusi ir mėgstamą darbą svetur radusi ukrainietė: tai tarsi likimo dovana
Ukrainos Nikolajevo apskrities mokslo bibliotekos Tarptautinės partnerystės centro vedėja Larysa Sydorenko vadina likimo dovana tai, kad pabėgusi iš karo niokojamos tėvynės ne tik buvo priimta dirbti širdžiai mielo darbo Klaipėdoje, bet i...
-
Paupių gyventojai piktinasi niokotojais: kol vieni gražina, kiti kenkia2
Kol vieni paupiškiai puoselėja savo rajoną, organizuoja talkas ir sodina gėles, kitiems rankas niežti sunaikinti sukurtą grožį, paliekant po savęs šiukšlių kalnus, nuorūkas ar aprašinėtus naujai įrengtus suoliukus &ndash...