Paslaugų sektoriaus darbuotojai Klaipėdoje surengė paskutinę vakarienę

Dvigubai mažiau svečių

„Norime atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad mes dar gyvi. Turbūt jau ne visi – didelė dalis įmonių po karantino turbūt nebeatsidarys. Jau metai laiko, kai viskas uždaryta. Finansai baigiasi. Neaišku, kas dar atsidarys po šios vakarienės“, – kalbėjo „Amberton Hotel Group“ generalinis direktorius Tadas Matjošaitis.

Viskas, kas liko, – viltis, kad situacija kažkada pagerės.

Klaipėdos viešbučiuose pernai buvo apsistota beveik dvigubai rečiau nei ankstesniais – ikipandeminiais metais. Iš keturių šimtų tūkstančių nakvynių per metus liko vos apie porą šimtų tūkstančių.

„Reikėtų pabrėžti, kad ypač sumažėjo turistų iš užsienio. Klaipėdos apgyvendinimo įstaigose nakvojančių užsieniečių skaičius susitraukė 77 proc.“, – nurodė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Nuo užsidarymo viešbučius pernai gelbėjo tik keliavę patys lietuviai ir verslo reikalais Lietuvoje viešintys pavieniai užsieniečiai.

Skaitytojo nuotr.

„Įdomus jausmas vaikščioti tuščiais viešbučio koridoriais. Kai prisimeni, kiek besišypsančių žmonių buvo dabar jau net ne prieš metus, o prieš pusantrų... Šiandien šypsosi tik registratūros darbuotojai, pasitinkantys tuos kelis likusius svečius“, – pasakojo T.Matjošaitis.

Praėjusių metų gale sugriežtėjus karantinui didžiausias Klaipėdos viešbutis sako netekęs apie 70 proc. pajamų.

„Pas mus yra 254 kambariai. Šiandien užimti nuo 15 iki 20. Pernai tokiu laikotarpiu turėjome apie 80–90“, – skaičiavo T.Matjošaitis.

Nukentėjo visi

Pandemijos suvaržymai ypač skaudžiai smogė gidams.

„Individualios veiklos pažymos neturiu. Deja, nepakliuvau tarp paramą gavusių žmonių. Daug metų dirbau, kad tapčiau gide. Tai yra mano pagrindinės pajamos. Dabar negaunu nieko. Ačiū dievui, namuose yra, kas padeda“, – guodėsi Klaipėdos apskrities gidų gildijos narė Rūta Šadeikytė.

Ji pastebi, kad restoranai ir viešbučiai gali bent iš dalies dirbti, tačiau kol sienos uždarytos, gidai – visiškai be darbo.

Pajamų neteko ir kelionių organizatoriai.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Visi sėdime vienoje valtyje ir turime žiūrėti, kad nepaskęstume. Maksimaliai susimažinome išlaidas. Jokių kruizų, jokių turistų. Viskas, kas liko, – viltis, kad situacija kažkada pagerės“, – kalbėjo bendrovės „BaltTours“ vadovas Manfredas Wageneris.

Dauguma dirbusiųjų turizmo ir paslaugų sektoriuje priversti ieškoti papildomo darbo. Vadovai tikina nenorintys atleisti darbuotojų, tačiau išgyventi metus be realaus darbo – sudėtinga.

„Didžiąją dalį esame išleidę į prastovas. Jie gauna valstybės subsidijas. Bet tai nėra parama verslui. Tai parama darbuotojams. Kitu atveju tektų juos atleisti“, – kalbėjo T.Matjošaitis.

Prašo kompensacijų

Verslininkai sako, kad jiems padėtų patalpų nuomos ir komunalinių mokesčių kompensacija. Per antrąją pandemiją ypač pasijuto prasidėjęs šildymo sezonas.

„Praeitą mėnesį vien už šildymą sąskaita siekė beveik 20 tūkst. eurų. O dar elektra, vanduo“, – skaičiavo „Amberton Hotel Group“ generalinis direktorius.

Įmonėms, kurių apyvarta krito daugiau nei 60 proc., Vyriausybė nusprendė kompensuoti Gyventojų pajamų mokestį. Tačiau verslininkai nepatenkinti numatytomis 100 tūkst. eurų lubomis.

Skaitytojo nuotr.

„Tai reiškia, kad gausi tą pačią sumą, nepriklausomai nuo to, ar turi du restoranus, ar dešimt viešbučių. O išlaikyti daug pastatų kainuoja brangiau nei vieną“, – teigė T.Matjošaitis.

Nuoseklumo pasigenda ir maitinimo įstaigų atstovai.

„Labiausiai norisi, kad būtų žiūrima logiškai. Jei galima būriuotis prekybos centruose, bažnyčiose, kodėl barai negali veikti net minimaliu užimtumu?“ – stebėjosi Klaipėdos laisvalaikio asociacijos direktorius Jevgenijus Sokolovas.

Siūlo išimtis

Į vadinamąją paskutinę vakarienę užsukęs Klaipėdos meras sakė suprantantis verslininkus.

„Atėjau ne protestuoti prieš Vyriausybę, bet palaikyti verslą, kuriam tikrai reikia pagalbos“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Klaipėdos savivaldybė nuo pandemijos nukentėjusiam verslui šiemet suteikė nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą. Viešbučiams ir restoranams nereikia mokėti 40 proc. turto mokesčio.

Uostamiesčio vadovas teigė, kad Vyriausybė galėtų padėti lanksčiau žiūrėdama į karantino suvaržymus. Pavyzdžiui, leisti į miestą atvažiuoti tiems, kurie užsisakė nakvynę viešbutyje.

„Nesusipratimas, kad Palanga yra atvira. Tai dabar visa Lietuva į pajūrį kaip per butelio kaklelį patrauks per Palangą. O pas mus stovės tušti viešbučiai“, – apgailestavo V.Grubliauskas.