Pereiti į pagrindinį turinį

Paspirtukams sako „stop“: apribojimai bus taikomi ne tik Palangoje

Elektriniais paspirtukais pavojingai manevruojantys vairuotojai kursto aistras – žmonės bijo dėl savo saugumo. Neapsikentusi chaoso, šį transportą jau uždraudė Palangos miesto valdžia. Tam tikrus apribojimus ruošia ir Vidaus reikalų ministerija.

Elektrinės transporto priemonės kasmet nuomojamos prie Palangos J.Basanavičiaus gatvėje esančio avarinės būklės pastato, kuriame nežinia kodėl vis niekaip nenutraukiama veikla. Nuo šios vietos galima storaračiu paspirtuku tiesiai pasileisti pėsčiųjų gatve Elektrinės transporto priemonės kasmet nuomojamos prie Palangos J.Basanavičiaus gatvėje esančio avarinės būklės pastato, kuriame nežinia kodėl vis niekaip nenutraukiama veikla. Nuo šios vietos galima storaračiu paspirtuku tiesiai pasileisti pėsčiųjų gatve

Mažametis – be sąmonės

Atšilus orams, Klaipėdoje ir Palangoje jau nebe pirmą vasarą centrinėse gatvėse sumaištį kelia elektra varomų paspirtukų, velomobilių vairuotojai.

Pastarasis incidentas, nutikęs kurorte, privertė imtis kardinalių veiksmų.

Su dviejų metų dukra J.Basanavičiaus gatve vaikštinėjusi palangiškė pašiurpo, kai jos vaiko vos nepartrenkė dideliu greičiu lėkusi elektrinio paspirtuko vairuotoja.

Išsigandusiai moteriai stojo širdis – savo išgyvenimu ji pasidalijo interneto socialiniame tinkle. Teigiama, kad mergaitei tik per plauką pavyko išvengti nelaimės.

"Labai baisu ir nesaugu vaikščioti J.Basanavičiaus gatvėje. Nežinia, kada ir iš kurios pusės elektra varomi paspirtukai atlėks. O čia juk vaikšto ne tik vaikai, bet ir šuniukai. Negalima net iki tilto normaliai nueiti", – apmaudavo palangiškė.

Moters įrašas sulaukė nemažai palaikymo.

"Mums irgi taip nutiko. Užsižiūrėjusi moteris vos nepartrenkė vienerių metų sesers, važiavusios dviračiu. Vos spėjome patraukti ją nuo tako. Tai moteris atsirėmė į medį ir dar atsiprašymo bandė sulaukti. Už ką?" – savo istoriją aprašė Agnė.

"Jūs ne pirma ir ne paskutinė, kurios vaikutis vos nenukentėjo. Uždrausti ir dar kartą uždrausti! Pati savo akimis mačiau ne kartą, kaip dviratis ar elektrinis paspirtukas nubloškia mažametį, kuriam net prireikia medikų pagalbos, nes vaikas – be sąmonės", – tvirtino kita internautė Kristina.

Draudimas – visai vasarai

Kilus visuomenės pasipiktinimui, netruko sureaguoti ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Kurorto savivaldybės Saugaus eismo komisija priėmė sprendimą, draudžiantį judriausiose miesto vietose važinėti dviračiais, paspirtukais ir velomobiliais.

Apribojimas galios tris mėnesius (nuo birželio iki rugsėjo) ir bus taikomas J.Basanavičiaus gatvėje, Birutės parke bei ant Palangos tilto.

Palangos meras teigė dar prieš pusantrų metų prašęs centrinės valdžios kuo skubiau keisti įstatymus ir uždrausti paspirtukams važiuoti šaligatviais. Tačiau jokios reakcijos nesulaukė.

"Man nesuprantama Vidaus reikalų viceministro Dariaus Urbono pozicija. Manau, problema tik aštrės. Ją kelia ne tik Palanga, bet ir visa Europa. Niekas nekalba apie tai, kad šias naujos kartos transporto priemones privalu visiškai uždrausti. Priešingai, reikia skatinti ekologinį transportą, bet protingai, kad jis netrukdytų pėstiesiems ir nekeltų pavojaus gyvybėms. Šaligatviai – skirti žmonėms vaikščioti. Ir tokių incidentų, kaip praėjusį savaitgalį, yra masė", – tikino Š.Vaitkus.

Pašnekovas apgailestavo, kad teisinė bazė šiandien leidžia riboti tik dviračių eismą.

"Kadangi paspirtukai yra prilyginami dviračiams, vadinasi, šiuo metu nėra kitos išeities, kaip judriausiuose miesto vietose drausti eismą ir dviračiams. Nors to neturėtų būti", – įsitikinęs kurorto meras.

Šaligatviai – skirti žmonėms vaikščioti. Ir tokių incidentų, kaip praėjusį savaitgalį, yra masė.

Praėjusią vasarą kartu su policijos pareigūnais vykdyto eksperimento metu paaiškėjo, kad Vytauto gatvėje nuomojami kiniški paspirtukai realiai gali išvystyti net iki 35 kilometrų per valandą greitį. O tai – jau mopedo duomenys.

Nuoma – ant kiekvieno kampo

Nuo birželio 1-osios įsigaliojus naujam draudimui, tvarką J.Basanavičiaus gatvėje užtikrins Palangos policijos pareigūnai.

Pirmą kartą prasižengę vairuotojai bus įspėjami, o piktybiškai nepaisantys reikalavimų turės pakratyti pinigines.

Vasaromis kurorte elektrinių paspirtukų nuomos punktų yra kone ant kiekvieno kampo.

Šios paslaugos teikiamos net ir prie avarinės būklės pripažinto pastato – buvusio Palangos viešbučio "Pajūris".

Pasak Š.Vaitkaus, legaliai transporto priemones nuomojantys verslininkai ir toliau galės sėkmingai tai daryti. Tačiau, prieš suteikiant paslaugą, teks įspėti žmogų apie pasikeitusias taisykles.

"Kas turi leidimus ir nuomoja civilizuotai, nereikia trauktis iš J.Basanavičiaus gatvės. Tiesiog įspėti klientą, kad judėti šia gatve jis negali. Tik stumtis transporto priemonę, – pridūrė meras.

Jo teigimu, ši problema aktuali ne tik Lietuvos pajūryje, bet ir Berlyne bei kituose Europos didmiesčiuose. Nuo artėjančio rugsėjo elektriniams paspirtukams važiuoti šaligatviais draus Prancūzija.

Ką daro ministerija?

Vidaus reikalų viceministras D.Urbonas, neseniai tvirtinęs, kad drausti visiems paspirtukams važiuoti šaligatviais kol kas nėra pagrindo, o incidentų skaičių galima sumažinti didinant eismo dalyvių sąmoningumą, vakar prakalbo apie planuojamus pokyčius.

"Nors vairuotojų kontrolė yra labai svarbi užtikrinant saugų eismą, visgi ne mažiau svarbu nustatyti labai aiškias taisykles, kurios leistų motorinių paspirtukų vairuotojus saugiai "integruoti" į viešąjį eismą – tiek paspirtukų vairuotojai turi žinoti, kaip tinkamai elgtis viešajame eisme, tiek kiti eismo dalyviai turi mokėti dalyvauti viešajame eisme, kuriame vis daugėja paspirtukų vairuotojų", – komentavo viceministras.

Naujos redakcijos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme taisykles, taikomas paspirtukams, ketinama išdėstyti aiškiau − paspirtukus planuojama klasifikuoti atsižvelgiant į jų galią ir išvystomą greitį.

Galingesnių ir greitesnių paspirtukų vairuotojai bus prilyginami motoriniams dviračiams (jei galia ne didesnė kaip 1 kW, o greitis ne didesnis 25 km/val.), mopedams (nuo 1 kW ir iki 45 km/val. greičio), arba motociklams (greitis – per 45 km/val.) ir šioms transporto priemonėms reikalavimai bei elgesio kelyje taisyklės bus taikomi analogiškai.

Esą šiuo metu visuomenei yra pateiktas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektas, kuriame numatomi pakeitimai, vyksta derinimas ir su institucijomis.

Tuo metu Susisiekimo ministerija artimiausiu metu neplanuoja ir nesvarsto pakeitimų, susijusių su šia sritimi.

Anot ministerijos atstovės Editos Banienės, už eismo organizavimą miestuose yra atsakingos savivaldybės.

Nubaustųjų – keli šimtai

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos viršininkas Mindaugas Džermeika tikino, kad dviratininkai, važiuojantieji paspirtukais bei elektra varomomis priemonės eismo dalyviai nelieka be pareigūnų dėmesio.

Į juos ypatingas dėmesys kreipiamas parkuose, pėsčiųjų ir dviračių takuose pajūryje, poilsio zonose.

Tokių reidų Klaipėdoje jau būta ir šiemet. Vieno tokio patikrinimo metu nubausti septyni dviratininkai. Labiausiai pareigūnams kelia nerimą girti dviračiais važinėjantys asmenys.

Baudžiami ir keliais važinėjantys be ryškiaspalvių liemenių dviratininkai.

Nuo kovo pradžios Palangoje jau nubausta apie 250 dviratininkų ir jiems prilyginamomis transporto priemonėmis važiavusių asmenų.

"Dviračiais ir kitomis dviratėmis priemonėmis važinėjantys žmonės, nutverti neblaivūs, baudžiami taip pat kaip automobilių vairuotojai, jiems skiriamos baudos", – patikino pareigūnas.

Susisiekimo ministerija suklasifikavo transporto priemones. Pagal šį reglamentą, paprasti paspirtukai, neturintys jokio variklio, važiuojantys vien pasispyrus koja, priskiriami pėsčiojo statusui.

Tai reiškia, kad jie gali važinėti pėsčiųjų takais, į dviračių taką jiems įvažiuoti neleidžiama.

Bendroji eismo taisyklė nurodo, kad visi eismo dalyviai turi laikytis kuo arčiau dešiniojo krašto. Tad ir paspirtukais bei riedučiais važinėjantys žmonės turėtų laikytis dešinės pėsčiųjų tako pusės.

Priskiria motoroleriams

Dviračiai su elektrine eiga, elektriniai paspirtukai bei elektra varomi riedžiai priskiriami dviračiams, jais važinėti galima tik dviračių takais arba dešiniuoju kelkraščiu.

Pasak M.Džermeikos, jais galima važiuoti ir pėsčiųjų takais, netrukdant pėstiesiems, bet neviršijant daugiau nei triskart pėsčiųjų greičio.

"Dviratininkai turi laikytis saugumo ir važiuoti šaligatviais, kiek tik leidžia jėgos, negali. Jiems privalu laikytis saugaus greičio, kad nenukentėtų pėstieji. Dviračiai ir jiems prilyginamiems riedžiais bei elektriniais dviračiais važiuojantiesiems taikomos tos pačios taisyklės – nepilnamečiai turi mūvėti šalmus, o važiuodami regioniniais keliais visi turi dėvėti šviesą atspindinčias liemenes, – aiškino M.Džermeika. – Elektriniai dviračiai, kurie gali važinėti greičiau nei 25 km\val., o jų variklio galingumas viršija vieną kW, priskiriami motorolerių kategorijai. Prie jų priskiriame ir storais ratais važinėjantys elektriniai dviračiai. Juos privalu registruoti, praeiti techninę apžiūrą ir apdrausti privalomuoju civiliniu draudimu, o jais važiuojantys turi turėti vairuotojo pažymėjimą."

Kinų hieroglifai netinka

Pasirodo, vykdydami patikrą kurorte pareigūnai negalėjo nustatyti, kokiai transporto priemonių kategorijai priskirti sustabdytus storaračius elektrinius dviračius.

Internetas mirga informacija, kad jie išvysto iki 50 km\val., tad turėtų būti priskirti motoroleriams, bet dokumentais juos nuomojantys asmenys nepatvirtina.

Pareigūnai ne kartą įsitikino, kad iš Kinijos parsisiunčiantys tokias priemones verslininkai neturi jokių įskaitomų dokumentų. Gamintojų instrukcijos bei techniniai duomenys išspausdinti kinų hieroglifais.

Matome, kad tai toks dviratis, kuris galėtų viršyti 25 km\val. greitį, bet neturime teisinių pagrindų jį patraukti atsakomybėn.

"Verslininkai jų labai daug nuomoja, o vaikai jais labai greitai važinėja dviračių arba pėsčiųjų takais be šalmų, be liemenių, neprižiūrimi tėvų. Ši problema ypač aktuali Palangoje. Kalbėjome su savivaldybių darbuotojais prašydami jų griežčiau kontroliuoti tokių priemonių nuomotojus. Verslininkai turėtų pristatyti dokumentus, kokie yra nuomojamų priemonių techniniais duomenys, galia, – teigė M.Džermeika. – Kol kas mūsų galimybės įsitikinti, kad riedanti priemonė turėtų būti priskiriama motoroleriui, labai menkos. Sustabdytas asmuo su tokiu išsinuomotu dviračiu neturi nei savo asmens tapatybės dokumento, nei juo labiau transporto priemonės galią atspindinčio dokumento. Matome, kad tai toks dviratis, kuris galėtų viršyti 25 km\val. greitį, bet neturime teisinių pagrindų jį patraukti atsakomybėn. Reikalavimų, kad ant paties dviračio būtų nurodomos jo techninės galimybės, nėra."

Kol kas dar tik rengiami reikalavimai ant kiekvieno dviračio nurodyti jo techninius duomenis. Tai daro Susisiekimo ministerija.

"Mums reikia kasdien dirbti, kontroliuoti, todėl norime aiškumo. Be teisinių dokumentų galime tik prevenciškai pakalbėti ir įspėti būti atsargesniais", – kalbėjo kelių policijos vadovas.

Klaipėdoje daugiausiai žmonių susidūrimų su dviračiais ir jiems prilyginamomis priemonėmis fiksuojama take nuo Vasaros estrados, Palangoje pavojingiausia šiuo požiūriu yra J.Basanavičiaus gatvė.

Turi atitikti ES reikalavimus

"Regitros" Veiklos departamento direktorius Darius Jurgutis primygtinai tikino, kad Lietuvoje ir kitose ES valstybėse elektrinės transporto priemonės gali būti registruojamos tik jeigu savininkas turi jų atitikties bendriesiems europiniams reikalavimams patvirtinimą.

"Europoje tokie elektriniai dviračiai sertifikuojami, jiems išduodami atitikties liudijimai, tik tada jie registruojami. Kad transporto priemonė būtų įregistruota, ji turi turėti dokumentus. Tik iš juose nurodomų duomenų galima spręsti, ar ši priemonė turi būti registruojama ar ne. Be dokumentų to pasakyti neįmanoma, jei neaišku, koks tai daiktas, tai niekas jo ir neįregistruos. Kai nėra dokumentų, niekas negali patvirtinti, kad tai yra saugi transporto priemonė", – aiškino D.Jurgutis.

Minėtieji dokumentai yra techninius parametrus atskleidžiantis registracijos liudijimas, rodantis, kad ta priemonė prieš tai buvo registruota, o jei transporto priemonė nauja, tai yra gamintojo išduotas europinių reikalavimų atitikties liudijimas.

Jei transporto priemonės skirtos ne ES rinkoms arba yra galingesnės, jos gali neturėti elektrinio dviračio dokumentų.

Pasak ministerijos atstovo, pats savininkas turi būti atsakingas ir vertinti, ar gali važinėti tokiomis priemonėmis viešuose keliuose. Kai žmonės priemones perka iš Kinijos ar kitų ne ES šalių, visa atsakomybė tenka pirkėjui.

"Regitros" Klaipėdos padalinio vadovas Vainius Butinas tikino, kad uostamiestyje elektrinių dviračių dar neteko įregistruoti.

Remiantis "Regitros" duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra įregistruoti 3 elektra varomi motoriniai dviračiai bei 35 elektra varomi dviračiai mopedai. Tačiau dar yra įregistruotos 102 transporto priemonės, kurios gali būti priskirtos arba prie elektra varomų motorinių dviračių, arba prie elektra varomų dviračių mopedų. Tiesiog pagal anksčiau galiojančią tvarką nebuvo išskiriama, ar tai motorinis dviratis, ar dviratis mopedas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų