Pašto ženklai – Lietuvos jūrinei istorijai

Pirmieji Lietuvos laivai

Šiais metais, tiksliau birželio 25 d., Lietuvos paštas planuoja išleisti pirmąjį iš trijų Lietuvos jūrinės istorijos pašto ženklų.

Šis pašto ženklas bus skirtas pirmajam prekybiniam laivui „Jūratė“. Šiemet kovo 4 d. sukako 100 metų, kai šis laivas atplaukė į Klaipėdą. Miestas tuo metu dar nepriklausė Lietuvai, todėl pirmieji Lietuvos motoriniai burlaiviai „Jūratė“ ir „Kastytis“ buvo registruoti Jurbarke.

Abu šie laivai buvo statyti Vokietijos Kylio laivų statykloje „F.Krupp Germaniawerft“. Šie dvistiebiai burlaiviai buvo 30,2 m ilgio, 6,78 m pločio, 2,22 m grimzlės, atitinkamai 139 BRT ir 98 BRT.

1921 m. kovo 11 d. į Klaipėdą atplaukė ir „Kastytis“. Tačiau labiau išgarsėjo „Jūratė“, nes ji uoste pasirodė pirmoji. Neatsitiktinai šis laivas bus vaizduojamas ir Lietuvos laivybos 100-mečio pašto ženkle.

Garsiausias kapitonas

Kitais metais taip pat bus leidžiamas Lietuvos jūrinės istorijos pašto ženklas. Kas bus vaizduojama jame?

Beveik neabejojama, kad ant 2022 m. Lietuvos jūrinės istorijos pašto ženklo turėtų būti tolimojo plaukiojimo kapitono ir pirmojo Klaipėdos uosto kapitono Liudviko Stulpino vaizdas.

Tam yra ir proga. Šių metų gruodžio 4 d. sukaks 150 metų, kai šis jūrų kapitonas 1871 m. gimė Jomantų kaime netoli Telšių.

Ir be šios sukakties L.Stulpinas yra garsiausias visų laikų Lietuvos jūrų kapitonas. Jis pirmu numeriu įrašytas Lietuvos žymių jūrinių asmenybių sąraše. Simboliška, kad laivo „Lithuania“ kapitonu jis buvo paskirtas dar 1908 m., kai dar nebuvo nepriklausomos Lietuvos valstybės.

Kam skirsime 2023 metus?

Kol kas neaišku, kas bus vaizduojamas 2023 m. leidžiamame Lietuvos jūrinės istorijos pašto ženkle.

Kai kurios institucijos skelbia idėjų konkursą, ką siūlyti pavaizduoti 2023 m. jūriniame pašto ženkle.

Viena iš idėjų galėtų būti susijusi su Klaipėdos uostu. 1923 m. Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, ji įgijo teisę valdyti ir Klaipėdos uostą. Jame tiek laivyba, tiek uosto ekonominė nauda augo kaip ant mielių.

1923 m. į Klaipėdos uostą įplaukė 652 laivai, o 1930 m. jų buvo 960, 1938 m. – 1 544. Augo ir Lietuvos investicijos į Klaipėdos uostą, kurios skaičiuojamos nuo jo perėmimo 1923 m. Per 1923–1939 m. laikotarpį Lietuvos valstybė į Klaipėdos uostą investavo 39 mln. litų.

Tai buvo gerokai vertingesni pinigai nei dabar. Iš tų pinigų 1928–1932 m. pastatytas Žiemos uostas. Buvo tiesiami geležinkeliai, įsigyta portalinių kranų, tvarkomos krantinės Dangės upėje, pastatyta 540 m ilgio krantinė žvejų uosto link.

Svarbios istorinės datos

Istorikas, Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas vyriausiasis fondų saugotojas Romualdas Adomavičius pateikė ir daugiau istoriškai svarbių datų, kurios galėtų būti įamžintos jūrinės istorijos pašto ženkluose.

Anot jo, nedaug kam žinoma, kad Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas 1568 m. įsteigė vieną pirmųjų Europoje valstybinę jūrų administraciją – Jūrų komisiją. Ji įtvirtino Abiejų Tautų Respublikos interesus Baltijos jūroje. Šios Respublikos laivai stojo į konkurencinę kovą su Švedijos Karalyste.

Pinasa „Źółty Lew“ („Geltonasis liūtas“) buvo pirmasis Zigmanto Vazos 1622 m. kovai su švedais pradėtos formuoti Abiejų Tautų Respublikos karo flotilės laivas. 1622 m. Dancige (dab. Gdanske) pastatytas „Źółty Lew“ laikomas pirmuoju reguliariu Abiejų Tautų Respublikos karinio laivyno laivu. 1628 m. liepos 6 d. Vyslos žiotyse laivą nuskandino švedų pakrantės artilerija Olyvos mūšio metu. Galiausiai jūrų mūšis baigėsi didžiausia trumpalaikio šios Respublikos karo laivyno pergale.

Iš šių laikų įsimintini 1993 m., kai jachta „Lietuva“ tapo pirmuoju laivu, su Lietuvos vėliava apiplaukusiu aplink pasaulį.