Toks užsiėmimas vyko Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Vasaros lauko skaitykloje. Jį vedė šios bibliotekos bibliotekininkas ir Rytų Azijos mokslų magistras Romanas Erminas.

Renginio pradžioje jis japoniškai prisistatė. Atskleidė, kad yra kilęs iš Klaipėdos, Vytauto Didžiojo universitete baigė Rytų Azijos kultūros ir kalbų studijas, po to tęsė Rytų Azijos regiono studijas. Šiuo metu dirba I. Simonaitytės bibliotekoje.

Nedidelėje, iki dešimties žmonių siekusioje grupelėje, atsirado tik viena mergina, kuri šiek tiek žinojo japonų kalbą, kadangi išmanė korėjiečių.

Kita renginio dalyvė prisipažino žinanti, kaip japoniškai padėkoti – „arigato“ ir pasisveikinti – „koničiva“.

Pasak R. Ermino, japonai turi tris rašto sistemas – hiragana, katakana ir kanji (lietuviškai tariama „kandži“).

„Japonai skaito iš viršaus į apačią, iš dešinės į kairę, atvirkščiai nei mes. Visus žodžius japonų kalboje galima užrašyti hiraganos abėcėle. Antroji abėcėlė – katakana – identiška pirmajai, tiesiog skiriasi simboliai, o trečioji abėcėlė turi nuo 50 iki 80 tūkst. ženklų, – teigė R. Erminas.

Romanas Erminas. Vestos Jašinskaitės nuotr.

Hiragana turi per 40 garsų. Šią abėcėlę sudaro balsiai ir su jais naudojami dvigarsiai. Tačiau tariant dvigarsius atsiranda lietuvių retai vartojamų garsų – „tsu“, „shi“, „fu“.

Japonai skaito iš viršaus į apačią, iš dešinės į kairę, atvirkščiai nei mes.

„Į Japoniją atėjus Vakarams, japonai sugalvojo, kad reikia savo raštą palikti unikalų ir visiems vakarietiškiems žodžiams sukurti identišką hiraganai abėcėlę – katakaną“, – teigė R. Erminas.

Tad katakana rašomi užsieniniai žodžiai ir vardai.

„Ir yra trečioji rašto sistema, paimta iš senovės kinų kalbos, – hanzi. Tad kanji yra japonų kalbos, o hanzi – kinų. Kiekvienas kandžis gali reikšti kokį nors žodį. Tą patį žodį galima užrašyti ir hiraganos arba kitakanos abėcėle“, – pasakojo R. Erminas.

Po trumpos įvadinės pažinties su japonų kalba, klaipėdiečiai mokėsi patys užrašyti savo vardą, naudodamiesi katakanos abėcėle. Prie kiekvieno priėjo R. Erminas ir paaiškino, ką daryti, jeigu varde yra raidės „d“, „g“, „t“ ar kokie nors dvigarsiai.