„Kiekviena išgelbėta gyvybė mums yra labai brangi. Taikos metu Lietuvos kariuomenei tenka ne vien ruoštis Lietuvos gynybai. Kaip medikai šiandien gelbėja mus nuo pandemijos, taip ir kariai, vykdydami savo pareigas, gelbsti žmones nuo stichijų ir nelaimių, padeda gesinti gaisrus, gabena donorų organus, ieško dingusių žmonių sausumoje ir jūroje. Turime pareigą, įgūdžius, žinias ir tam reikalingą techniką, laivus ir sraigtasparnius, kad galėtume atlikti šias užduotis. Esu nuoširdžiai dėkingas kariams už jų pasiaukojimą“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras nuolat budi ir yra pasirengęs bet kurią akimirką reaguoti į pranešimus, susijusius su paieškos ir gelbėjimo operacijomis bei taršos incidentų likvidavimu Baltijos jūroje, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Kuršių mariose.

Žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijos

Iš minėtų 70 pranešimų į 12 buvo reaguota, organizuojant paieškos ir gelbėjimo operacijas. 6 iš jų vyko Baltijos jūroje, 6 – Kuršių mariose ir Klaipėdos uoste. Šių operacijų metu buvo išgelbėti 25 asmenys. Didžiausia gelbėjimo operacija vyko birželio mėnesį, kai Kuršių mariose ties Juodkrante iš sugedusios dreifuojančios jachtos buvo išgelbėta 10 asmenų. 

Karinių jūrų pajėgų nuotr.

Taršos incidentai

Per praėjusius metus Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras reagavo į 9 pranešimus apie vandens taršos atvejus. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje tokie atvejai patvirtinti 5, jūroje – 4. Reaguojant į taršos incidentus uosto akvatorijoje, koordinuojant Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui, informacija buvo perduota atsakingoms už teršalų likvidavimą uosto tarnyboms, kurios ėmėsi atitinkamų priemonių vandens taršos mastui nustatyti ir taršai likviduoti. Reaguojant į taršos incidentus jūroje, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras teršalų likvidavimo operacijas koordinavo žvalgybai pasitelkus Karinių oro pajėgų budintį sraigtasparnį, Karinių jūrų pajėgų paieškos, gelbėjimo bei teršalų likvidavimo laivą „Šakiai“ ir kitus Klaipėdos uosto laivus.

Kiti įvykiai

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras taip pat reagavo į 34 kitus pranešimus, susijusius su įvairios pagalbos suteikimu laivų įguloms ir keleiviams, laivų gedimais ir gaisrais juose bei kita pagalba jūroje ir Kuršių mariose. Šios įvairios, nestandartinės ir komplikuotos situacijos, koordinuojant Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui, buvo išspręstos sėkmingai.

Klaidingi signalai

Praeitais metais Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo 15 klaidingų aliarmo signalų ir nelaimės pranešimų iš laivuose esančių radijo-elektroninių priemonių. Kiekvienas toks gautas pranešimas buvo išsiaiškintas ir pripažintas kaip žmoniškoji ar techninė klaida.

Karinių jūrų pajėgų nuotr.

Gelbėjimo tarnybų tarpusavio sąveika

Daugiausia pranešimų apie paieškos ir gelbėjimo įvykius Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo iš Bendrojo pagalbos centro, kiti pranešimai buvo gauti iš Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pakrančių apsaugos rinktinės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dispečerinės, policijos, priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir užsienio šalių Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrų. Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro pagrindinė užduotis – organizuoti, efektyviai koordinuoti ir vadovauti įvairioms gelbėjimo ir taršos likvidavimo operacijoms, kurias dažniausiai atlieka kitos valstybinės institucijos ir tarnybos.

Minėtų operacijų vykdymą įvairios institucijos pasidalina šitaip:

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje gelbėjimo ir taršos likvidavimo darbus dažniausiai atlieka uosto tarnybos ir jų laivai, kartais pasitelkiami Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgumai.

Kuršių mariose gelbėjimo operacijos vykdomos Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgumais (laivais, valtimis, ratinėmis transporto priemonėmis), taip pat neretai pasitelkiamas budintis Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis.

Baltijos jūroje, Lietuvos Respublikai priskirtame paieškos ir gelbėjimo darbų rajone, gelbėjimo bei taršos likvidavimo operacijoms vykdyti pasitelkiami Karinių jūrų pajėgų laivai, Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis, kartais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kateriai.

Siekiant gerinti tarpusavio sąveiką organizuojant paieškos ir gelbėjimo darbus, kasmet yra organizuojami Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Pakrančių apsaugos rinktinės, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Bendrojo pagalbos centro ir Klaipėdos uosto direkcijos atstovų  pasitarimai, taip pat organizuojami bendri mokymai.

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugios laivybos įstatymu, žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone bei Kuršių mariose organizuoja, koordinuoja ir jiems vadovauja Lietuvos kariuomenė.

Lietuvos atsakomybei priskirtas paieškos ir gelbėjimo rajonas Baltijos jūroje ribojasi su kaimyninių valstybių – Latvijos, Rusijos (Kaliningrado srities) ir Švedijos paieškos ir gelbėjimo rajonais. Tolimiausias šio rajono taškas nuo Klaipėdos uosto vartų į Vakarus nutolęs 107 jūrmylės (198 km).

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras – Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų padalinys, savo veiklą pradėjęs 2009 m. sausio 1 d. Šio centro uždaviniai yra organizuoti, koordinuoti ir vadovauti žmonių paieškos ir gelbėjimo darbams paieškos ir gelbėjimo rajone, taip pat organizuoti, koordinuoti ir vadovauti naftos, kenksmingų medžiagų išsiliejimų ir kitų teršimo incidentų likvidavimo darbams jūros rajone.