Lietuvos laivybos perspektyva – lietuviški dujovežiai

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos laivybos kompanijos neįsigijo nė vieno ne tik naujo, bet ir „aptrinto“ laivo. Laivai tik buvo pardavinėjami, kad būtų galima išsilaikyti rinkoje.

Verslas kyla iš duobės

Sunkiai gyvenantis laivybos verslas yra 2008 metais prasidėjusios krizės rezultatas. Pernai, kai jau atrodė, jog pasaulinė laivyba žengia iš recesijos, rudeniop smogė vienos didžiausių pasaulyje laivų vėliavos valstybės Graikijos krizė.

Dabar laivų savininkai vėl gyvena viltimis, kad bloga situacija nesitęs amžinai. Pavyzdžiui, sektoriuje, kur dirba Lietuvos jūrų laivininkystės laivai, yra vilčių, kad jau šių metų pabaigoje viskas pagerės.

Tai ne iš piršto laužta naujiena. Apie pagerėjimą byloja birželį ryžtingai pradėję kilti „Baltic Dry“ indeksai – tai yra visų arba atskirų specializacijų laivų užsakymų (fraktų) vidurkiai.

Kompanijų atstovai linkę vertinti, kad pagal „Baltic Dry“ indeksą šių metų pradžioje laivyboje buvo pasiektas dugnas. Dabar verslui nebėra kito kelio, kaip tik kilti iš duobės.

Dabartinė situacija laivybos versle apibūdinama taip: visi sukandę dantis kenčia, kol rinka išsivalys. Ji dar nėra sveika, bankrotai pasaulinio laivybos verslo dar nepaleidžia. Labiausiai nukentėjo tie, kas iš laivybos verslo norėjo greitai uždirbti. Pakilimo laikotarpiu kaip grybai po lietaus kūrėsi fondai, kurie investavo į krovinių gabenimo verslą. Laivybos kompanijų savininkais tapo gydytojai, teisininkai, kurie nesuvokė, kas yra laivas. Dabar didesnė dalis jų pinigų pražuvo.

Bene didžiausia laivybos tragedija yra Pietų Korėjoje registruotos kompanijos „STX Panocean“ situacija. Ji nuomojo per 200 laivų iš viso pasaulio. Sutartys buvo pasirašytos prieš krizę didelėmis kainomis. Kitos laivybos kompanijos statėsi laivus tam, kad išnuomotų juos korėjiečiams. Dabar pinigų už nuomą jos negauna, statydamos laivus įsiskolino bankams. Per pasaulį ritasi su „STX Panocean“ susiję kitų kompanijų bankrotai.

Vengs Baltijos jūros

Pagal „Baltic Dry“ indeksą fiksuojamas laivybos kilimas bent jau Baltijos jūros regione gali užbuksuoti 2015 metais. Pasaulyje vis labiau didėja su ekologija susieti reikalavimai laivams.

Jau nuo 2015 metų sausio 1 dienos Baltijos ir Šiaurės jūrose įvedamas griežtas reikalavimas sudegusio kuro junginių – sieros ir azoto išmetimams į atmosferą.

Laivybos kompanijoms dabar naudojamą pigiausius laivų degalus – jūrinį mazutą teks keisti brangesniu dyzelinu ar suskystintomis dujomis.

„Mūsų tie reikalavimai ypatingai nepalies. Baltijos jūros rinkoje beveik nedirbame. Plaukdami į Šiaurės jūros uostus naudosime dyzeliną“, – dėstė Lietuvos jūrų laivininkystės generalinis direktorius Audronius Lubys.

Šios kompanijos laivai yra vidutiniškai 19 metų, todėl dėti į juos „skreberius“, skirtus pritaikyti plaukti naudojant dujas, nebus prasmės.

Dabar tona jūrinio mazuto kainuoja vidutiniškai apie 650 JAV dolerių. Dujų kainos Europos vartojimo rinkoje yra apie 500 JAV dolerių už toną. Kai dujos plačiau bus pradėtos naudoti kaip laivų degalai, jų kaina pakils dėl papildomų saugojimo, laivų pildymo išlaidų.

Laivybos kompanijų atstovai svarsto: jei dujų kainos neviršytų dabartinių jūrinio mazuto kainų, jas kaip degalus naudoti laivuose dar apsimokėtų, nepaisant, kad dujinei įrangai teks išleisti nemažai papildomų lėšų. Statyti dujomis varomus laivus taip pat yra apie 30 proc. brangiau.

Lietuviški dujovežiai – realu

Dabar dalis sunkiai besiverčiančių laivybos kompanijų pjausto laivus į metalo laužą, neretai ir palyginti nesenus, perkopusius 15 metų. Kai susidarė laivų perteklius, supjaustyti darbo neturintį laivą yra naudingiau, nei laikyti jį prie krantinių ir mokėti mokesčius.

Naują laivų pjaustymo bangą iššauks 2014 metais įsigaliosianti tarptautinė konvencija dėl laivų taršos. Pagal šią konvenciją teks sunaikinti šimtus tanklaivių, kurie nebeatitiks atestacinių reikalavimų.

Neįtikima, jog po laivybos verslo krizės, kurią lėmė laivų perteklius, vėl svarstoma apie tai, kad reikės atnaujinti laivus. Laimės ne tie, kurie laivus keitė prieš krizę, nes jie buvo brangūs, o tie, kurie pirks pigesnius laivus praėjus krizei. Švedai paskaičiavo, kad jų vėliavos laivynui atnaujinti kasmet reikėtų skirti apie tris milijardus eurų. Kai kurios šalys, tokios, kaip Norvegija, Kinija jau paskelbė, kad dotuos savo šalių laivybos kompanijas. Panašiu keliu gali žengti ir Vokietija, kitos šalys, kurių laivynai labiau nukentėjo per krizę. Rusijos valdžia nurodė savo krovinių siuntėjams naudotis rusiškų kompanijų laivais, pirmiausia „Sovkomflot“, kurios situacija ne geriausia. Šiai kompanijai teikiami ir valstybiniai užsakymai. Dalį sunkiai besiverčiančių laivybos kompanijų Rusija ryžtingai imasi privatizuoti. Paskelbti aukcionai Murmansko, kurios laivas stovi areštuotas Rygoje, Tolimųjų Rytų laivininkystėms akcijoms parduoti.

„Gerai, kad ankstesnė Lietuvos jūrų laivininkystės vadovybė buvo lėtapėdė ir neprisiėmė pernelyg daug kreditų laivams pirkti. Tos laivybos kompanijos, kurios naudojosi bet kokia atsiradusia kreditavimo galimybe laivams pirkti, šiandien yra žymiai sunkesnėje situacijoje“, – tikino A.Lubys.

Nors po pastarųjų laivų pirkimų praėjo daugiau kaip penkeri metai, Lietuvos jūrų laivininkystė dar negalvojanti apie laivyno atnaujinimą, – svarbiau yra išgyventi šiandien.

Tačiau ateities vizijos jau sklando. Manoma, kad viena pirmųjų Baltijos jūros regione pasistatysianti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Lietuva turėtų žengti toliau. Jūrinio mokymo sistemoje turėtų atsirasti specializacija, susijusi su dujų terminalų, išdujinimo (FSRU) laivų, dujovežių navigacija ir eksploatacija. Klaipėdoje pastačius dujų terminalą dešimtmetį jį eksploatuos Norvegijos kompanija, o po to teks perimti pačiai Lietuvai. Ar iki to laiko bus parengti savi specialistai?

Kitas niuansas gali būti siejamas su Lietuvos jūrų laivininkystės perspektyvomis. Ši kompanija turėtų išlikti valdoma valstybės, kaip jūrų valstybės, prestižo dalis. Senstant dabartiniam laivynui, anksčiau ar vėliau turės būti perkami kiti laivai. Viena krypčių, parėmus valstybei, galėtų būti posūkis į dujovežių laivyną. Bent artimiausiems dešimtmečiams tai yra viena perspektyviausių pasaulio laivybos rinkų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

neužgauliokit

neužgauliokit portretas
Ankstesnė buvo ne "lėtapėdė, pone direktoriau. Ji buvo taupi ir racionali, ne švaistūnė.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vitės kvartale lapus šluoja senukai
    Vitės kvartale lapus šluoja senukai

    Lapais užversti kiemai gyventojams taip įkyrėjo, kad su grėbliais rankose į lauką nesibodi išeiti ir senjorai. Pasak Vitės bendruomenės narės Ritos Kuprelienės, jei savo darbą normaliai atliktų daugiabučius administruojančios įmonės darb...

    15
  • „Klaipėdos vanduo“ skelbs naują vadovo konkursą
    „Klaipėdos vanduo“ skelbs naują vadovo konkursą

    Šią savaitę AB „Klaipėdos vanduo“ valdybos posėdyje nutarta nutraukti įmonės generalinio direktoriaus konkurso procedūras ir skelbti naują konkursą. ...

  • Greičio matuokliui – nauja pozicija
    Greičio matuokliui – nauja pozicija

    Artėjant šaltajam sezonui uostamiestyje vėl keičiamos greitį fiksuojančių įrenginių vietos. Minijos gatvėje kurį laiką pažeidėjus fiksavęs greičio matuoklis nuo šiol veiks P.Lideikio gatvėje. ...

  • Kelyje – spąstai vairuotojams
    Kelyje – spąstai vairuotojams

    Jau kurį laiką Perkėlos gatvėje žioji pavojinga smegduobė. ...

    2
  • Dėl beglobių kačių – nerimas
    Dėl beglobių kačių – nerimas

    Nors laukinės katės turi būti šeriamos tik savivaldybės nustatytose vietose ir šiukštu ne po daugiabučių balkonais, gyventojų praktika – kiek kitokia. ...

    7
  • Ieškomas rangovas statyti daugiafunkcį centrą Gargžduose
    Ieškomas rangovas statyti daugiafunkcį centrą Gargžduose

    Šią savaitę Klaipėdos rajono savivaldybė paskelbė tarptautinį daugiafunkcio centro konkursą. Ieškomas rangovas, kuris suprojektuotų bei pastatytų jau daugiau nei dešimtmetį gyventojų itin laukiamą modernią laisvalaikio ir spor...

    4
  • Nepavyzdingiems verslininkams – nuobaudos
    Nepavyzdingiems verslininkams – nuobaudos

    Nors dauguma uostamiesčio kavinių ir barų savininkų pagal išduotuose leidimuose numatytą terminą jau turėjo nugriauti lauko terasas, šį reikalavimą įvykdė tik pusė patikrintųjų. ...

    2
  • A.Vaitkus į Uosto direkciją negrįš
    A.Vaitkus į Uosto direkciją negrįš

    Po Vilniaus apygardos teismo sprendimo, pagal kurį buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus iš pareigų atleistas teisėtai, Susisiekimo ministerija, regis, neskubės skelbti naujo konkurso direktoriaus pareigoms. ...

    8
  • Režisierius G. Padegimas: „Opera „Kelionė į Tilžę“ diktuoja kūrėjui, o ne atvirkščiai
    Režisierius G. Padegimas: „Opera „Kelionė į Tilžę“ diktuoja kūrėjui, o ne atvirkščiai

    „Iki premjeros laiko liko nebedaug, tad mano mintyse tik būsimos operos vaizdiniai: matau personažus, atskiras scenas... Eduardo Balsio muziką klausiau daugybę kartų. Kita vertus, manau, kad repeticijose turi išlikti improvizacinis pradas&ldq...

  • Kalėdos neaplenks ir Atgimimo aikštės
    Kalėdos neaplenks ir Atgimimo aikštės

    Artėjant šventiniam laikotarpiui aiškėja, kaip šiais metais bus papuoštas miestas. Teatro aikštėje vėl ketinama įžiebti natūralią Kalėdų eglę, be dekoracijų neliks ir Atgimimo aikštė. ...

    5
Daugiau straipsnių