Pinigai karo laivynui

Per tris etapus planuojama iš esmės pertvarkyti į bendrą Klaipėdos uosto numeravimą patenkančias 123–126 krantines. Nors karinės krantinės tiesiogiai nėra ta valstybės nuosavybė, kurią valdo Uosto direkcija, jų numeracijos ir po rekonstrukcijos neplanuojama keisti. Taip tarsi akcentuojama, kad karo laivynas yra uosto dalis ir reikalui esant jį gintų nuo neprašytų įsiveržėlių.

Karo laivų krantinės nėra kokios nors beviltiškai pasenusios. Dalis jų, kaip 126-oji, buvo statyta 1987 metais, pačiame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo apyaušryje. Jau perdavus šias krantines karo jūrininkams jos buvo įrengiant lauko ir vandentiekio nuotekas, elektros energijos tiekimo sistemas.

Dabar, kai valstybėje atsiranda daugiau krašto apsaugai skirtų pinigų, krantines planuojama pertvarkyti iš esmės. Rekonstrukciją ketinama pradėti nuo pagrindinės 126-osios krantinės. Ji bus ne tik rekonstruota, bet ir rekonstruota lietaus nuotekų sistema, išgilinta akvatorija prie krantinės.

Vieta: planuojamų pertvarkyti Klaipėdos uosto karinių krantinių schema. / Projekto rengėjų nuotr.

Slipas ir ilginama krantinė

Karinės krantinės nėra skirtos krovai, prie jų nestovės kokie nors sunkiasvoriai kranai, nebus nutiesta geležinkelių. Įprasta, kad tokių krantinių stovumas gali būti mažesnis.

Kariškiai planuoja, kad ateityje prie naujai rekonstruotų krantinių turi būti galimybė privažiuoti sunkiasvoriui transportui. Gal iš specialių sunkvežimių cisternų į laivus pildomas koks nors naujos kartos kuras, kaip, pavyzdžiui, vandenilis? Galbūt į laivus sunkvežimiais teks pristatyti ir kokias nors medžiagas ar ginkluotę?

Rekonstruojant karines krantines esminė naujovė bus tai, kad prie 123 krantinės planuojama įrengti 38 metrų ilgio ir 6,4 metrų pločio slipą. Teoriškai jis vadinamas valčių nuleidimo į vandenį slipu. Ateityje juo į uosto akvatoriją prie Smeltalės upės žiočių galėtų būti nuleidžiami nedideli mobilūs greitaeigiai kateriai, galbūt kokie nors laivai ant oro pagalvių ir panašiai.

Kitų rekonstruojamų karo krantinių parametrai keisis nežymiai. Beveik 14 metrų pločio 126 krantinė nuo 124 metrų pailgės iki beveik 127 metrų.

125 ir 126 krantinės arba pirsas kaip buvo, taip ir liks 105 metrų ilgio. 123 krantinės ilgis kartu su slipu bus 98 metrai.

Nenumatyta, kad toliau nuo krantinių būtų atnaujinamos dabar esančios dangos. Krantinėse įrengus naujus įlaidus ir uždėjus krantinių gelžbetoninius antstatus dangas ant jų numatoma sujungti su senosiomis dangomis.

Prie krantinių numatoma įrengti papildomų laivų elektros tiekimo, ryšių kolonėlių, nutiesti vandentiekio tinklus su jungtimis į laivus. Kai kur bus paklotos naujos linijos, įrengtas papildomas apšvietimas.

Nauja tendencija, kai dauguma šalių stiprina patrulinių, minų paieškos laivų, o ypač kovos su Rusijos povandeniniais laivais, pajėgumą.

Krantinių rekonstrukcija nepalies tų teritorijų, kur yra Lietuvos karinių jūrų pajėgų statiniai.

Naujos laivybos tendencijos

Kaip matyti iš karo krantinių parametrų, o ypač ilgio, jos skirtos švartuoti nedideliems 20–30 metrų ilgio patruliniams kateriams ir kariniam vilkikui.

Lietuvos karinės jūrų pajėgos turi ir 50–60 metrų ilgio minų paieškos laivus, beveik 65 metrų ilgio komandinį laivą „Jotvingis“.

Kaip ir prieš rekonstrukciją, taip ir po jos visi laivai vienu korpusu stovėti prie krantinių negalės, todėl veikiausiai bus laikomi dviem, o kartais ir trimis korpusais.

Kol kas nežinoma, kokių naujų laivų Lietuvos karinės jūrų pajėgos įsigys ateityje. Kitose NATO šalyse yra tendencija vertinant Rusijos povandeninį laivyną įsigyti kovos prieš juos laivus. Dauguma šalių stiprina savo patrulinius ir minų paieškos bei kovos su jomis laivus. Taip pat į laivus diegiamos naujos kovos su įvairiais pavojais iš oro sistemos. Ore ir vandenyje įsigalėjus kariniams dronams, kaip įrodė karas Ukrainoje, laivai tampa vis labiau pažeidžiami.