Kaip pasakojo vienas pagrindinių žygio organizatorių Algirdas Grublys, 1923 m. dar prieš sausio 15-ąją civiliais persirengę lietuvių kariškiai surengė klaidinantį manevrą ir žygiavo pro Tauralaukį į Girulius, kad pagrindinės sukilėlių pajėgos galėtų Klaipėdą pulti iš kitos pusės.
Šį sykį žygio organizatoriai pasistengė priminti prancūzus klaidinusį Lietuvos kariuomenės manevrą, kaip atitraukti priešininkų pajėgas nuo tų vietų, kur patys ketino atakuoti.
Šiųmetis žygis buvo ne ką trumpesnis nei ankstesnieji ir kupinas netikėtumų bei iššūkių.
Penktadienio vakarą nuo 18 val. žygeiviai registravosi Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (Jaunystės g. 1).
21 val. Klaipėdos valstybinės kolegijos kieme vyko iškilminga žygio dalyvių rikiuotė ir daugiau nei 3 tūkst. žmonių pajudėjo į kelią.
Kolegija yra netoli buvusio Paupio kaimo, būtent jo teritorija, kairiuoju Dangės krantu, nakties žygio dalyviai pėdino iki Tauralaukio.
Tuomet būrys perėjo į dešinįjį Dangės krantą ir juo ėjo iki Purmalių piliakalnio, ten buvo pirmoji poilsio stotelė. Toliau žygio takas vedė palei Purmalės upelį į Girulių mišką.
Pasukę pro televizijos bokštą žygeiviai perėjo geležinkelį ir miško taku išėjo prie jūros.
Pajūriu jie žingsniavo iki pat šiaurinio molo, toliau patraukė per Melnragę, perėjo geležinkelį ir pasiekė centrinį Klaipėdos stadioną, kur ir baigėsi beveik 24 km žygio maršrutas.
„Į žygį išėjo 3 250 žygeivių, maršruto neįveikė tik 47 dalyviai. Tai išties nedidelis skaičius. Jokių rimtų nelaimingų nutikimų nepasitaikė. Nors, mano požiūriu, nemažai žmonių buvo nepasiruošusių tokiam ėjimui. Pirmi 8 km buvo labai sunkūs, bet žmonės sakė, kad jiems patiko žygis. Maršrutą vidutiniškai pavyko įveikti per maždaug 6 valandas, reikėjo nueiti beveik 24 kilometrus“, – teigė A. Grublys.
(be temos)