Sekmadienį klaipėdiečiai kviečiami nesėdėti namuose, pamiršti visus rūpesčius, susiburti senamiestyje ir kartu švęsti Užgavėnes, kad žiema pagaliau imtų trauktis ir visi laimingai sulauktume pavasario.

Masinis persirengėlių pasimatymas

Vasario 19-ąją 14 val. prie Neringos skulptūros (tarp Kulių  Vartų g. ir Taikos pr.) vyks masinis persirengėlių pasimatymas, kuris vėliau peraugs į triukšmingą eiseną. Pėsti ir važiuoti užgavėniautojai vinguriuos Tiltų, Didžiąja Vandens, Vežėjų, Daržų gatvėmis į Etnokultūros centro kiemą, kur vyks spalvingiausia žiemos šventė.

Užgavėnių nuotaiką kurs vilniečių kapelija „Sutaras“, Klaipėdos ir Kulių folkloro ansambliai bei nuotaikingai užsigavėti nusiteikę klaipėdiečiai.

O kaip gi kitaip?! Juk Užgavėnės – viena savičiausių ir žaismingiausių tradicinių švenčių. Tai žiemos palydos ir pavasario žadinimas. Panaši šventė vasario mėnesį švenčiama daugelyje pasaulio šalių. Įžymieji karnavalai Venecijoje, Rio de Žaneire, Panamoje ir kitur – tai Užgavėnių atgarsiai.

Lietuviškos Užgavėnės taip pat neįsivaizduojamos be persirengėlių karnavalo. Žydų, čigonų, vengrų, ubagų, arklių, meškų, ožių, gervių, velnių, raganų, giltinių ar kitokiomis kaukėmis apsitaisę Užgavėnių šventės dalyviai trypia, krečia pokštus, muzikuoja, dainuoja, triukšmauja, taip žadindami pavasarį ir baidydami žiemos demonus.

Susigrąžins labdaros tradiciją

Kaip teigė Klaipėdos etnokultūros centro specialistė Irena Armonienė, Užgavėnių persirengėlių tradicija gyvybingiausia Žemaitijoje, o Klaipėdos krašte ši tradicija labiausiai nunyko.

„Taip nutiko todėl, kas Prūsijoje, kuriai priklausė visas Klaipėdos kraštas, švenčių šventimas buvo reglamentuojamas karalių norminiais potvarkiais. Vienu tokiu norminiu potvarkiu XVII a. buvo uždrausti Užgavėnių karnavalai, o nepaklusniųjų laukė didelės baudos, – pasakojo etnologė. – Dėl šios priežasties Klaipėdos krašte atsirado nauja tradicija – kaimynai rinkdavosi į vieną trobą, kur iškilmingai skanaudavo šiupinį, aptardavo praėjusią žiemą, artėjančius pavasario rūpesčius. Tarpukario Klaipėdoje Šiupinio vakarai jau turėjo labdaros renginių spalvą. Jie buvo rengiami „Viktorijos“ viešbutyje, Šaulių namuose. Į Šiupinio vakarus susirinkdavo miesto aukštuomenė. Dalyvauti šiame metų renginyje bei aukoti būdavo garbė. Susirinkusieji skanaudavo šiupinio, dainuodavo, šokdavo, žiūrėdavo parengtą meninę programą.  Surinktos lėšos būdavo skiriamos šalpai ar kitiems reikalams.“

Šių metų Užgavėnių šiupinys susigrąžins seną labdaros tradiciją. Šventės organizatorius Klaipėdos etnokultūros centras bei labdaros ir paramos fondas „Bėdų turgus“ kviečia paaukoti, ragaujant tradicinio lietuvininkų patiekalo. Aukų dėžutes bus galima rasti tradicinio gardėsio pardavimo vietoje – Etnokultūros centro kieme (Vežėjų g. 4). Surinktos aukos atiteks Klaipėdos šviesuomenės idėjoms paremti.

Ubagų karalystės monai

Užgavėnių šventėje svečiuosis tranki kapela „Sutaras“ iš Vilniaus. Šiais metais šis kolektyvas išleido naują kompaktinę plokštelę „Ubagų karalystės monai“. Čia įrašytomis giesmėmis ir dainomis stengtasi parodyti ubagų karalystės problemas, pasaulėžiūrą, santykį su aplinka ir kolegomis. „Sutaras“ leido sau dainuoti ir groti taip, kaip tai skambėtų šiandien, parodant repertuaro aktualumą, išradingumą, universalumą ir improvizacines galimybes.

„Ubagų karalystės monai“ bus atskleisti klaipėdiečiams kartu su kitais Užgavėnių monais, vyksiančiais Etnokultūros centro kiemuose (Daržų g. 10, Vežėjų g. 4). Ten siautės čigonai, žydai ir ubagai, vyks velnių ir raganų baidynės, žirgų lenktynės, gervių peštynės, meškų maurojimas, blynų vartaliojimas, šiupinio maišymas, Lašininio kapituliacija, Kanapinio inauguracija.

Šventės kulminacija – pamėklės sudeginimas. Kartu su More sudegs visos negerovės, bėdos, rūpesčiai. Apsivalę, gyvenimui kitos kokybės suteikę, naujiems darbams nusiteikę visi šoks kaip pašėlę ir „šposys“. Jokių surūgėlių ir piktuolių nė kvapo neliks. Kas Užgavėnių nešvenčia, tiems metai gali būti nuostolingi, nelinksmi – buvo įsitikinę senoliai. Tai juk rimtas argumentas kaukę užsidėti ir ateiti į šventę.

Šventės prasmė

* Užgavėnės – senas tradicijas turinti kalendorinė šventė, švenčiama likus septynioms savaitėms iki Velykų.

* Tai – paskutinė mėsėdžio, kuris tęsiasi nuo pat Kalėdų, diena. Nuo jos iki Velykų – gavėnia, teks laikytis pasninko, kad atėjus pavasariui su naujomis jėgomis, fiziškai ir dvasiškai apsivalę žmonės galėtų kibti į darbus.

* Apeiginė šventės prasmė – žiemos išvarymas, sėkmės, gerovės siekimas.

* Senovės išmintis byloja: jei Užgavėnių nešvęsi, tais metais nuo nelaimių neatsiginsi.

* Užgavėnės – bendruomenės šventė. Tad jei tą vakarą į bendrą šurmulį neįsijungsi, Morės nedeginsi, blynų nekepsi ir nevalgysi, nedūksi ir nekvailiosi – tais metais laimės ir sėkmės nesitikėk: kas rytą nubusi apsnūdęs, pavargęs, tinginio kamuojamas.

* Tas, kuris po Užgavėnių kauke liks neatpažintas ir pasieks savo tikslą, vaidindamas pasirinktą personažą, kitais metais tikrai bus laimingas.