Tuštėjančios turgavietės į neviltį varo pirkėjus. Turgaviečių vadovai tikina, kad prekybininkų mažėja dėl pirkėjų stokos, o smulkieji verslininkai kaltina savivaldybę.

Pasigenda prekybininkų

Uostamiesčio turgavietėse akivaizdžiai mažėja prekybininkų. Pirkėjai pastebi, kad vis daugiau tuščių prekystalių stovi ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais.

Šešias darbo dienas dirbanti klaipėdietė apsipirkti į turgų dažniausiai eidavo sekmadieniais. Tačiau po ilgesnės pertraukos užsukusi į Naująjį turgų gerokai nustebo pamačiusi vos kelis prekybininkus mėsos paviljone.

Pavaikščiojusi tarp apytuščių prekystalių moteris taip ir išėjo tuščiomis. Jai nuo seno įprastų prekybininkų nebuvo, o likusieji prekiavo likučiais.

Prekybininkų pasigenda ir Senojo turgaus pirkėjai. Patys turgaus pardavėjai neslepia, kad jų gertos gerokai apmažėjusios. Vieni išėjo į pensiją, o kiti užsidirbti duonai išvažiavo svetur.

Sumažėjo pirkėjų

„Senojo turgaus“ direktorės Ramutės Kubilienės manymu, prekybininkų sumažėjo dėl klientų stokos bei smukusios perkamosios galios. Tam įtakos turi ir sezoniškumas.

Direktorė neigė, kad turgaus prekeivius praretino mokesčių našta – per pastaruosius kelerius metus kainos už prekybos vietas nesikeitė.

Vieno kvardartinio metro kaina mėnesiui, priklausomai nuo vietos, siekia 100-160 litų.

„Naujojo turgaus“ laikinoji direktorė Zinaida Karpalo pripažino, kad gal šiemet prekybininkų sumažėjo šiek tiek labiau nei ankstesniais metais – apie 10 proc. Tačiau jų mažėjimas nėra toks ryškus.

Gretos labiau praretėjo tarp prekiautojų rūkytais gaminiais ir skerdiena, kiek mažiau – tarp prekiaujančių daržovėmis, pramoninėmis prekėmis.

Neuždirba net mokesčiams

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininko Donato Botyriaus nestebina tuštėjančios prekyvietės. Jis prognozuoja, kad šis procesas tik spartės, jei savivaldybė ir toliau nesiims priemonių turgavietėms gelbėti.

Pirmininko pastebėjimu, per pastaruosius porą metų Naujajame turguje prekeivių sumažėjo trečdaliu, o Senajame – dar labiau. Prekybininkų sumažėjimas dar akivaizdesnis bus šaltuoju metų laiku, kai neliks prekiautojų sezoninėmis gėrybėmis.

Pasak D.Botyriaus, abejose savivaldybei pavaldžiose turgavietėse galėtų įsikurti daug naujų darbo vietų, tačiau nieko nedaroma, kad jos taptų patrauklios norintiems prekiauti.

Esą turgaviečių vietos – strategiškai puikios, privažiavimai – geri, bet darbo sąlygos apgailėtinos.

Prekybininkus gąsdina pernelyg didelės kainos už prekybos vietas. Pirmininko teigimu, smulkieji verslininkai nebeuždirba net mokesčiui už vietą, jau nekalbant apie kitas prievoles.

„Kai nėra pelno, tuštėja ir prekyvietės“, – konstatavo pirmininkas.

Kaip pavyzdį D.Botyrius pateikė lanksčiau dirbančias privačias turgavietes, kurios akivaizdžiai geriau laikosi ir nesiskundžia nei pirkėjų, nei prekybininkų stoka.